Ar Jūs galite įsivaikinti?

Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys iki penkiasdešimties metų, tinkamai pasirengę įvaikinti. Paprastai teigiama, kad vienišiems asmenims Lietuvoje įsivaikinti negalima – tai nėra tiesa, išimtine tvarka (žr. toliau) vienišiems asmenims įsivaikinti galima. Praktikoje pasitaiko ir amžiaus bei jo skirtumo reikalavimo nesilaikymo atvejų.

Deja, Lietuvoje draudžiama tą patį vaiką įsivaikinti nesusituokusiems asmenims. Įsivaikinimo procesą gali apsunkinti skirtingos vaiko ir įsivaikinti norinčios šeimos etninės priklausomybės.

Kadangi homoseksualūs asmenys negali susituokti, situacija jų atžvilgiu neaiški. Bylų dėl homoseksualaus asmenų įsivaikinimo jo(s) partnerės (-io) vaiko kol kas nebuvo. Jei ateityje atsirastų tokių asmenų, norinčių įtvirtinti savo teises, situacija gali pasikeisti.

Reikalavimai norintiems įvaikinti asmenims

Amžius – nuo 18 m. iki 50 m. Išimtinais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresniems asmenims. Išimtį teismas daro atsižvelgdamas į vaiko interesus, vertindamas konkrečias bylos aplinkybes, pavyzdžiui:

  • kai įvaikina sutuoktiniai, iš kurių vienas atitinka įstatymo reikalaujamą amžių, o antrasis jį viršija, tačiau yra pakankamai geros fizinės ir psichikos būklės, kad pajėgtų išauginti įvaikį;

  • kai vyresni kaip 50 metų įvaikintojai pageidauja įvaikinti vyresnį vaiką (pavyzdžiui, aštuonerių ir daugiau metų)

  • kai vyresni kaip 50 metų įvaikintojai pageidauja įvaikinti ilgai jų šeimoje augusį vaiką;

  • kai įvaikintoją su vaiku sieja giminystės ryšiai;

  • kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas.

Amžiaus skirtumas – tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo gali būti ne mažesnis nei 18 metų amžiaus skirtumas. Įvaikinant savo sutuoktinio vaiką, amžiaus skirtumas gali būti sumažintas iki 15 metų.

Šeiminė padėtis – susituokę. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius.

Deja, nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti Lietuvoje negali.

Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Išimtis gali būti taikoma, kai konkretaus vaiko nesiekia įvaikinti sutuoktiniai arba kai siekiantieji įvaikinti sutuoktiniai negali įvaikinti dėl to, kad tai prieštarautų vaiko interesams.

Sveikata – jei nesate pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96 „Dėl medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašo patvirtinimo“.

Teistumas – apie Jūsų teistumą ir administracinius teisės pažeidimus bus užklausiama Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei policijos. Atestuoti socialiniai darbuotojai įvertins surinktus duomenis ir asmens galimybes užtikrinti geriausius vaiko interesus.

Vaikai – vaikai, kurie auga Jūsų šeimoje, yra labai svarbūs ir atestuoti socialiniai darbuotojai vertins, kaip įvaikintas vaikas tiks Jūsų šeimoje. Jei Jūs laukiatės ar neseniai susilaukėte ar įvaikinote vaiką, sprendimą dėl įvaikinimo siūlome atidėti vėlesniam laikui, kai nusistovės santykiai šeimoje.

Gyvenimo sąlygos – atestuoti socialiniai darbuotojai vertins, ar Jūs turite tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų įvaikintam vaikui saugumą.

Reikalingos pajamos – nėra nustatytos pajamos, kurias turi turėti įtėviai, tačiau jos turi būti pakankamos išlaikyti save ir įvaikintą vaiką.

Neleidžiama įvaikinti – savo vaikų, brolių, seserų, taip pat neleidžiama įvaikinti asmenims, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės.

Kontaktas su biologine šeima – Jūs turite būti pasirengę padėti vaikui sužinoti savo istoriją ir kilmę, taip pat, išimtinais atvejais, jei tai bus reikalinga, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, palaikyti ryšius su biologinės šeimos nariais, ypač broliais, seserimis, su kuriais įvaikintas vaikas buvo išskirtas.

Gyvenamoji vieta – Jei Jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, Jūs turite kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių (žr. Nacionalinis įvaikinimas). Jei Jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, Jūs turite kreiptis į gyvenamosios vietos kompetentingą instituciją (žr. Tarptautinis įvaikinimas)

Parengta pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos tinklapį. Daugiau informacijos žr. www.vaikoteises.lt

Parašykite komentarą