Teisė susituokti ar teisė įsivaikinti svarbesnė?

Prancūzijos valdžios noras leisti homoseksualams įsivaikinti šioje šalyje sukėlė daugiatūkstantinius protestus. O kaimyninė Belgija tyliai mini tos pačios lyties santuokų bei teisės gėjams auginti vaikus įstatymo dešimtmetį. Ar per jį kas pasikeitė?

Pastaruoju metu į Belgiją važiuoja ne tik savo santykius įteisinti norintys homoseksualai, bet ir Prancūzijos politikai.

Tiesa, ne tuoktis, o įsitikinti, kad prieš dešimt metų priimtas sprendimas neiškreipė Belgijos visuomenės. Bet politikai vėluoja, mat šiuo Belgijos įstatymu sėkmingai jau kurį laiką naudojasi prancūzai.

Mat dalis Belgijos ir Prancūzijos pasienio driekiasi ne laukais ar miškais, o perpus dalina nedidelius miestelius.

Tad kad žengęs žingsnį atsidūrei Prancūzijoje, skelbia tik tarp namų įspraustas užrašas „France”, apsuptas europinių žvaigždžių.

Netoli tokios pasienį žyminčios lentelės gyvena ir belgai Xavier ir Laurent’as.

Savo namuose Belgijoje jie – sutuoktiniai. Žengę už Prancūzijos užrašo, jie viso labo sugyventiniai, draugai arba tiesiog meilužiai.

Tuoktuvėms neprieštaravo

Tradicinėms poroms vis mažiau vertinant santuoką, Xavier ir Laurent’as tapo viena iš tūkstančių kitų homoseksualių belgų porų, nusprendusių savo santykius įteisinti santuoka. Sprendimas buvo pragmatiškas.

„Tuokėmės iš finansinių paskatų. Turiu sėkmingą verslą ir uždirbtų pinigų. Aš norėjau būti įsitikinęs, kad jeigu man kas nors atsitiktų, visa tai paveldėtų ne kas kitas, o mano mylimas vyras. Be to, susituokti yra gerokai paprasčiau nei sudaryti kitokias socialines sąjungas ar paveldėjimo sutartis”, – „Lietuvos rytui” pasakojo Xavier.

Išties, skamba kiek pragmatiškai, tačiau viso pokalbio metu septynerius metus santuokoje su kitu vyru gyvenantis belgas neslėpė džiaugsmo.

„Turbūt jums esu prastas pašnekovas, bet dėl savo lytinės orientacijos niekada gyvenime neturėjau jokių problemų.

Niekada neslėpiau, kad esu gėjus, visas miestelis žino, jog mes su Laurent’u esame susituokę, ir niekas tuo nesipiktina”, – tikino vyras.

Ir ne tik nesipiktino, bet ir kartu šventė, nes vestuvių puotą jaunavedžiai prieš septynerius metus iškėlė ten, kur yra Xavier baras – pagrindinėje nedidelio Erzo (Herseaux) miestelio aikštėje. Prieš pat bažnyčią.

„Prisirinko pilna aikštė mūsų draugų, giminių, kaimynų, jaunų ir senų žmonių. Šventėme kaip išprotėję”, – prisiminė belgas ir džiaugėsi, kad gyvena šalyje, kuri jam nedraudžia susituokti su mylimu žmogumi.

Tarp šalininkų – ir premjeras

Tuo didžiuojasi ir Belgijos ministras pirmininkas Elio Di Rupo. Šią savaitę, reaguodamas į Prancūzijoje vykstančias diskusijas, jis savo „Twitter” paskyroje parašė: „Didžiuojuosi mūsų šalies, kur visos poros turi teisę susituokti, modernumu.”

Daugiau nei prieš dešimt metų šis politikas ir pats viešai prisipažino esąs gėjus.

Tai įvyko kiek netikėtai, netgi spontaniškai.

Vienai belgų žurnalistei paklausus: „Vis dėlto kalbama, kad jūs esate homoseksualus?”, tuomet dar tiktai eilinis Socialistų partijos narys E.Di Rupo atšovė: „Taip. Ir ką?”

Tad 2003 m. Belgija tapo antrąja ES valstybe po Nyderlandų, įteisinusia tos pačios lyties asmenų santuoką.

Žaliųjų ir socialistų inicijuotas įstatymas nesulaukė krikščionių demokratų palaikymo, tačiau, pavyzdžiui, tuo metu Belgijos krikščionių demokratų partijai priklausęs dabartinis ES Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy balsavimo metu susilaikė.

Praėjus vos trims dienoms po įstatymo įsigaliojimo šalyje buvo sutuokta pirmoji šešiolika metų iki tol kartu gyvenusių lesbiečių pora.

Skaičiuojama, kad iš Belgijoje kasmet sudaromų 42 tūkst. santuokų maždaug tūkstantis – tarp homoseksualių asmenų.

Įprasta, kad dažniau tuokiasi gėjai, bet 2010 m. sutuoktų lesbiečių skaičius pirmą kartą šiek tiek viršijo gėjų santuokas.

Ir nors Belgijoje dar pasigirsta šio įstatymo skeptikų, atsiranda merų, atsisakančių tuokti tos pačios lyties poras, šalyje niekuomet nekilo tokio masto protestų kaip praėjusį savaitgalį Paryžiuje, kai į gatves išėjo pusė milijono žmonių.

Jokių dramatiškų permainų

Vis dėlto aiškinti to vien belgų ramumu, matyt, nepakaktų. Atsakymo vieni siūlo ieškoti sociopolitinėje Belgijos santvarkoje.

Į tris regionus susiskirstę, prancūziškai, olandiškai ir vokiškai kalbantys belgai įpratę prie skirtybių ir yra išsiugdę stiprų tolerancijos jausmą.

Kiti mano, kad homoseksualių asmenų santuokos Belgijoje įteisintos dėl menkos Katalikų bažnyčios įtakos visuomeniniam ir politiniam gyvenimui.

Tačiau to nepasakysi apie kitas dvi gėjų ir lesbiečių santuokas įteisinusias, bet stipriomis katalikiškomis tradicijomis garsėjančias šalis – Ispaniją ir Portugaliją.

Tad tikrasis atsakymas gali būti visai kitoks.

Prancūzijoje homoseksualių asmenų santuokų palaikymas svyruoja, bet vis dar yra nemažas – tam, anot sausį atliktų apklausų duomenų, pritaria maždaug 60 proc. prancūzų.

Įdomu, kad didesnio palaikymo iš svarbiausių Prancūzijai aktualijų sulaukia nebent karinė intervencija į Malį – Paryžiaus jėgos panaudojimui prieš islamistus buvusioje kolonijoje pritaria net 75 proc. prancūzų.

Vis dėlto rengiamas įstatymas tos pačios lyties asmenims numato ne tik teisę tuoktis, bet ir teisę įsivaikinti.

Būtent tai labiausiai piktina protestuojančius prancūzus, stojusius ginti tradicinės šeimos ir vaiko teisės turėti motiną ir tėvą. Teisei homoseksualams įsivaikinti pritaria 46 proc. prancūzų

Tuo metu Belgijoje homoseksualių asmenų įsivaikinimą legalizuojantis įstatymas buvo priimtas tiktai praėjus porai metų nuo pirmųjų gėjų ir lesbiečių santuokų.

„Belgijoje baimintasi to paties, apie ką dabar kalbama Prancūzijoje, pavyzdžiui, kad tai paskatins surogatinių motinų verslą.

Tačiau visos šios kalbos liausis, vos įstatymas Prancūzijoje bus priimtas”, – teigė vienas homoseksualų santuokų įstatymo šalininkų Senato narys Philippe’as Mahoux.

Jo manymu, gėjų ir lesbiečių santuokos tapo banaliu reiškiniu gerąja žodžio prasme.

„Toks ir buvo tikslas: mažiau diskriminacinė, kiekvieno skirtumus gerbianti visuomenė, kurioje visi yra lygūs.

Belgija viena pirmųjų Europoje įteisino gėjų ir lesbiečių santykius, pabrėždama laisvę, lygybę, brolybę”, – teigė Ph.Mahoux.

Laisvė, lygybė, brolybė – Prancūzijos Respublikos šūkis. Todėl šios šalies politikai pastaruoju metu ne kartą keliavo į Briuselį, norėdami geriau susipažinti su prieštaringai vertinamo įstatymo įgyvendinimu.

Ph.Mahoux teigia, kad prancūzai įsitikino, jog, nepaisant katastrofiškų įstatymo priešininkų pranašysčių, homoseksualų santuokos ir leidimas įsivaikinti Belgijos visuomenėje nesukėlė jokių dramatiškų permainų.

Įsivaikinimas – tik popieriuje

Tačiau Belgijos pavyzdys rodo, kad popieriuje užrašyta teisė turėti vaikų tikrovėje yra sunkiai įgyvendinama.

Oficialūs duomenys rodo, kad per penkerius metus homoseksualios poros įsivaikino vos 6 beglobius vaikus iš Belgijos.

Nuo 2006 m. nė viena homoseksuali belgų pora neįsivaikino mažylio iš kitos šalies.

To priežastis – dažniausiai neigiamas užsieniečių požiūris į tokias šeimas.

Teigiama, kad, pavyzdžiui, Kinija ir didžioji dalis Afrikos bei Rytų Europos šalių, iš kurių į belgų šeimas dažniausiai atvyksta beglobiai vaikai, kategoriškai nesutinka vaikų atiduoti tos pačios lyties poroms.

Pavyzdžiui, Kinija į oficialius kriterijus įrašė sąlygą, kad įsivaikinti gali tik vyras ir moteris.

Vienintelė išeitis – galimybė įsivaikinti vienam asmeniui, o ne sutuoktinių porai. Tokiu atveju asmuo neprivalo nurodyti savo lytinės orientacijos.

Todėl manoma, kad, kaip ir Belgijoje, Prancūzijoje toks įstatymas ne paskatins beglobių vaikų įsivaikinimą, o suteiks galimybę moteriai ar vyrui įsivaikinti homoseksualaus partnerio biologinį vaiką.

Tačiau šiuo klausimu bendros pozicijos nėra net ir gėjų bei lesbiečių bendruomenėse.

Tai patvirtino ir Xavier.

„Mes patys niekada neketinome įsivaikinti, nes mano sutuoktinis turi dukterį iš pirmos santuokos.

Nuo dvejų metų ji su mumis praleisdavo kas antrą savaitgalį, dalį mokyklinių atostogų.

Puikiai su ja sutariame, nors vaikystėje ir teko atsakyti į kai kuriuos klausimus.

Dabar ji suaugusi mergina, turinti savo gyvenimą ir draugą”, – pasakojo Xavier.

Jo manymu, kalbos, kad su tos pačios lyties tėvais augantys vaikai taip pat gali tapti homoseksualūs, tėra visiškas homofobų prasimanymas.

Problema – nepastovumas

Tačiau, vyro manymu, egzistuoja didesnė problema.

Pats 15 metų su tuo pačiu partneriu gyvenantis Xavier pripažįsta, kad gėjų ir lesbiečių santykiai nepasižymi stabilumu.

Tai rodo ir skaičiai: per septynerius metus Belgijoje išsiskyrė 617 gėjų ir 822 lesbiečių poros.

Per metus vidutiniškai išyra apie 45 proc. tos pačios lyties asmenų santuokų.

„Kartais pastebiu, jog gėjai ir lesbietės tuokiasi vien todėl, kad ir heteroseksualios poros taip daro. Neva ir mes taip turėtume elgtis. Kita vertus, jau geriau vaikas augtų su dviem mamomis arba dviem tėčiais nei jo nelaukusioje tradicinėje šeimoje.

Esu įsitikinęs, kad jeigu du tos pačios lyties žmonės apsisprendė įsivaikinti, tai tik iš labai didelės meilės”, – teigė Xavier.

Tačiau už tradicinę šeimą kovojančio belgų susivienijimo pirmininkas filosofas Michelis Ghinsas mano kitaip.

Pasak jo, nesunku rasti dviejų moterų ar dviejų vyrų augintų jaunų žmonių, kuriuos dėl patyčių mokykloje patirtos traumos lydi visą gyvenimą.

Esą tai gali lemti įvairias psichologines problemas, kvaišalų vartojimą.

Santuoka domina ir lietuvius

Beje, Prancūzijoje vykstantys debatai domina ir Lietuvoje gyvenančius homoseksualius asmenis. 5 metus su partneriu iš Prancūzijos gyvenantis Povilas atidžiai stebi diskusijas ir laukia galutinio prancūzų sprendimo.

„Sekame įvykius Prancūzijoje. Jeigu homoseksualų santuokas įteisinantis įstatymas bus priimtas, mes ketiname juo pasinaudoti”, – kalbėjo Povilas.

Be to, su 7 metais vyresniu gyvenimo draugu jie planuotų susituokti ne Prancūzijoje, o Lietuvoje. Povilą ir jo išrinktąjį prancūzą pagal šios šalies įstatymus sutuokti galėtų Prancūzijos ambasados Konsulinis skyrius.

Taigi Povilas galėtų tapti pirmuoju Lietuvos žemėje su kitu vyru susituokusiu tautiečiu.

„Tai itin svarbu mano draugui prancūzui, kuriam nepatinka iki šiol gėjams ir lesbietėms Prancūzijoje siūlytas Civilinio solidarumo paktas (pranc. PACS). Šį teisės aktą jis vertina kaip primityvų susirašymą.

Beje, juo dažniau naudojasi ne homoseksualios, o tradicinės poros. O santuoka turi didesnę simbolinę reikšmę”, – teigė Povilas

Be to, jauno vyro manymu, tai padėtų išspręsti nemažai teisinių, paveldėjimo problemų, leistų sutuoktiniams prisidurti ir vienas kito pavardes.

„Man svarbu, kad turėtume tokias pat teises ir galimybes kaip ir heteroseksualūs asmenys”, – teigė Povilas.

Tiesa, lietuvio ir prancūzo santuoka Lietuvoje negaliotų. Tokias pat galimybes turi ir Belgijoje gyvenantys lietuviai, ir Lietuvoje gyvenantys belgai.

Pagal belgiškus įstatymus, čia gali būti sutuokti Belgijos piliečiai arba ne mažiau nei tris mėnesius nuolatos šalyje gyvenantys asmenys.

Be to, susituokti belgai gali ir Vilniuje esančioje Belgijos ambasadoje. Tiesa, jos duomenimis, per dešimt metų Belgijos konsulas Lietuvoje nesutuokė nė vienos homoseksualios poros.

Homoseksualių asmenų santuokos pasaulyje

Pirmieji ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje homoseksualių asmenų santuoką 2001 metais įteisino Nyderlandai.

ES tos pačios lyties asmenys turi teisę tuoktis penkiose šalyse: Švedijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Ispanijoje, Portugalijoje.

Tam tikros civilinės sąjungos, suteikiančios beveik tokias pat teises kaip santuoka, galimos 11 ES šalių: Danijoje, Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Vengrijoje, Slovėnijoje, Čekijoje, Austrijoje.

Jokių sąjungų tarp tos pačios lyties asmenų nepripažįsta 11 ES šalių: Italija, Graikija, Bulgarija, Rumunija, Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Kipras, Malta, Slovakija.

Homoseksualūs žmonės turi teisę tuoktis trijose Afrikos žemyno šalyse: Pietų Afrikos Respublikoje, Burkina Fase ir Kongo Demokratinėje Respublikoje.

Kai kuriose Afrikos ir Rytų šalyse homoseksualumas prilyginamas nusikaltimui. Ugandoje homoseksualai persekiojami ir viešai smerkiami šalies žiniasklaidoje, čia jie vadinami „skylių gręžėjais”. (nuotr.)

Mauritanijoje ir Sudane už lytinius santykius su tos pačios lyties žmonėmis gresia mirties bausmė.

2011 m. Seimui buvo pateiktas Partnerystės įstatymo projektas, kuriuo būtų leista įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Projekte numatyta, kad įstatymas turėtų apsaugoti nesantuokoje gyvenančių žmonių turtinius, šeiminius santykius ir partnerių nepilnamečių vaikų teises.

Civiliniame kodekse žodį „sugyventiniai” siūloma keisti sąvoka „partneriai”. Šiuo įstatymu nebūtų suteikiama teisė įsivaikinti, pasirinkti partnerio pavardę. Šio įstatymo projektą planuojama teikti ir naujos kadencijos Seimui.

Šaltinis: lrytas.lt

 

Parašykite komentarą