19 proc. lesbiečių Lietuvoje augina vaikus

Kol visuomenėje netyla kalbos apie tautos vertybes, kol dešinieji politikai užmerkia akis prieš realią situaciją ir meldžiasi tradicinei šeimai, Lietuvoje gyvenimas teka sava vaga ir tiek vienišos mamos, tiek lesbietės, tiek netradicinių formų šeimų nariai kasdien keliasi, skuba į darbą, išeidami pabučiuoja Mylimąją (-ąjį), skuba pasiimti vaikų po darbo, į tėvų susirinkimą arba jaukiai įsitaiso su savo partnere (-iu) vakariniam filmui.

Vilma Gabrieliūtė, VŠĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ steigėja ir projekto ww.ivairiseima.lt iniciatorė teigia,  kad Lietuvoje šeimų įvairovė vis didėja. „Nusprendėme ištirti vienos iš labiausiai pažeidžiamų grupių narių situaciją ir apklausėme 80 LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių) asmenų. Dalyvauti apžvalgoje buvo kviečiami tie asmenys, kurie turi stabilius santykius, ir/ar asmenys, auginantys vaikus ar dalyvaujantys auklėjant vaikus (bent vieno vaiko iki 18 m., su kuriuo bendraujama bent kartą per metus), ir pavienius LGBT asmenis, planuojančius motinystę/tėvystę ar ilgalaikius santykius, kuriuos vadintų šeima“, ‒ pasakojo V. Gabrieliūtė.

Apžvalgoje „LGBT šeimos Lietuvoje šiandien“ (2012) dalyvavo 65 proc. moterų, 23 proc. vyrų, 9 proc. nepriskyrė savęs nei vyro, nei moters kategorijai, vienas translytis ir vienas interseksualus asmuo.

Pagal lytinę orientaciją respondentai pasiskirstė atitinkamai: 64 proc. respondentų yra homoseksualūs, 28 proc. biseksualūs ir 4 proc. asmenų, laikančių save panseksualiais.

Didžiosios daugumos respondentų amžius yra 18 -30 metų. Anot V. Gabrieliūtės, tai iš dalies atspindi ir LGBT asmenų matomumą visuomenėje:  jaunimas turi galimybę burtis į įvairias socializacijos formas, LGBT poros dažnai draugauja tarpusavyje, taip gaudamos palaikymą, dalyvauja įvairiuose šviečiamuosiuose renginiuose. Tuo tarpu vyresnio amžiaus LGBT asmenys dažniau gyvena patirdami vidinę homofobiją, mažiau dalyvauja socialiniame ir politiniame judėjime. Apžvalgoje vyresnių nei 45 m. žmonių dalyvavo tik 3 proc.

Pagrindiniai apklausos dalyviai – Vilniaus gyventojai (63 proc.), beveik ketvirtadalis ‒ miesto ir kaimo gyventojai, o 16 proc. apklaustųjų gyvena užsienyje. Įdomus faktas, kad net 10 proc. išvykusiųjų nesiruošia grįžti į Lietuvą, tačiau tiek pat emigravusiųjų žada grįžti į tėvynę.

Pusė respondentų įvardijo, kad jų santykiai yra ilgalaikiai ir stabilūs, iš kurių 10 proc. palaiko santykius per atstumą. 24 proc. teigia, kad yra vieniši, ir tik 3 proc. turi trumpalaikių/neįpareigojančių santykių. Tai paneigia mitą apie nerimtus santykius tarp homoseksualių porų: tiek lesbietės, tiek gėjai kuria stiprius ir ilgalaikius ryšius, šeimas.

Net 20  proc. respondentų augina vaikus ir beveik visos jų – moterys. 13 proc. moterų ir 1 proc. vyrų yra biologiniai tėvai.  6 proc. augina savo partnerių biologinius vaikus. Susilaukti vaikų tolimoje ateityje planuoja 37 proc. apklaustųjų, 8 proc. planuoja šeimos pagausėjimą dirbtinio apvaisinimo būdu, o dar 14 proc. trūksta informacijos apie šeimos planavimo galimybes vienalytėms poroms. Beje, 8 proc. LGBT asmenų buvo sudarę heteroseksualias santuokas, dauguma jų jau yra išsiskyrę.

„Tai patvirtina faktą, kad lesbiečių šeimos egzistuoja, netradicinių formų Lietuvoje daugėja: vaikai auga turėdami dvi mamas ir tėtį, kartais net dvi mamas ir du tėčius, vaikus augina ir vienišos homoseksualios ar biseksualios moterys“, – pasakojo V. Gabrieliūtė.

Apžvalgoje buvo klausiama ir apie socialinį, ekonominį bei teisinį saugumą. Paaiškėjo, kad saugiausiai respondentai jaučiasi tarp visai artimų žmonių – draugų ir šeimos narių.

Įdomu, kad psichologiškai saugūs LGBT asmenys jaučiasi tose vietose, kur nėra daug asmeninio kontakto: ugdymo įstaigose, valstybinėse ar sveikatos priežiūros institucijose, tuo tarpu su giminės nariais psichologiškai saugūs jaučiasi tik 9 proc. respondetų, o darbe – 19 proc.

Labiausiai LGBT asmenys jaučiasi neužtikrinti teisiškai, net 33 proc. respondetų jaučiasi nesaugiai dėl finansinių ir paveldėjimo klausimų, o 30 proc. jaučiasi teisiškai nesaugūs dėl tų dalykų, kurie susiję su šeima (giminėmis).

Tik 13 proc. respondentų nepatyrė diskriminacijos lyties ar lytinės diskriminacijos pagrindu. „Apžvalgos dalyviams uždavėme ir atvirą klausimą, kokią jiems aktualią problemą, jie norėtų spręsti pirmiausia. Atsakymų sulaukėme įvairių, bet kaip pagrindinė problema buvo vardijamas aukštas homofobijos lygis šalyje ir su juo susijusi diskrimincija bei teisinės apsaugos LGBT žmonėms stoka.

 Įteisinti santuokos ar partnerystės formą, kad būtų panaikintos problemos dėl šeiminio statuso ir su tuo susijusių dalykų kaip paveldėjimas ir pan. problemos. Dabar du skirtingos lyties atstovai, pasirašę santuokos dokumentus, įgauna didelį finansinį ir teisinį pranašumą nepriklausomai nuo konteksto (ar turi vaikų, ar ne) prieš tos pačios lyties poras, ypač jeigu tokia pora augina vaikus ar rūpinasi neįgaliais giminaičiais. Užuot turėję vieną teisinį statusą ir su juo susijusias teises/pareigas, jie turi brangiai mokėti ir gaišti daug laiko, rašydami testamentus ir įgaliojimus, bet vis tiek negauni tų teisių, kurias turi priešingos lyties poros, – sakė viena(-s)  respondentė (-as).

Turiu pripažinti, kad sudėtingiausias man mūsų šeimos bei lytinio identiteto pripažinimo klausimas. Jaučiuosi itin blogai, kad dėl savo meilės tos pačios lyties žmogui esu nustumta į visuomenės užribius, mano asmuo (kuris toli gražu nesusideda vien iš to, kaip identifikuoju savo lytinę orientaciją) – marginalizuojamas taip pat vien dėl meilės tos pačios lyties asmeniui, – pasakojo kita (-s) respondentė (-as).

Apžvalgos dalyviai norėtų jaustis saugesni viešoje erdvėje, nesulaukti tiek neigiamo požiūrio, norėtų gauti daugiau palaikymo iš artimųjų ir draugų, kad žmonės daugiau domėtųsi lytiškumo temomis ir plėstų savo požiūrį.

„Suprantu, kad ši apžvalga nėra reprezentatyvi, bet ji suteikia nemažai informacijos ir parodo skaudžią situaciją, kurioje esame – dalis visuomenės narių kasdien patiria psichologinį smurtą, jaučiasi izoliuoti ir netenka galimybės pilnai save realizuoti.

Norime, kad visuomenė suprastų, jog skirtingos šeimų formos jau seniai egzistuoja, ir ne tik LGBT šeimos, bet ir mišrios šeimos (skirtingų tautybių, religijos, kultūrų) ar vienišos mamos (tėčiai), šeimos su įvaikintais vaikais patiria nemažai sunkumų. Todėl palaikomi Nyderlandų Ambasados įsteigėme internetinį portalą www.ivairiseima.lt ir siekiame, kad įvairių šeimos žinotų savo teises ir siektų jų įgyvendinimo,  kad įvairiose šeimose augantys vaikai jaustųsi saugūs ir gerbiami, kad galėtų save pozityviai identifikuoti,  kad visuomenėje didėtų įvairių šeimų matomumas ir pripažinimas. O spalio 6 d. pakviesime ir į pirmąjį projekto seminarą „Įvairios šeimos Lietuvoje – skirtingos formos ir identitetai“, į kurį kviečiame visus, norinčius plačiau suvokti  šeimos sąvoką, savo kailiu pajusti lyčių vaidmenis, pasitikrinti, kokius stereotipus patys esame susidarę, kokią įtaką mūsų požiūris turi vaikams, susipažinti iš šauniai praleisti laiką. Smagu bus ne tik todėl, kad dalyvaus įvairūs žmonės, bet ir todėl, kad seminare bus nemažai interaktyvių užsiėmimų. Kartais mes per ilgai žiūrime į vieną veidrodį – pasaulyje yra dau daugiau įvairovės, nei mums atrodo. Rizikuoti išlįsti iš įprasto mąstymo dėžutės nėra drąsu, bet tikrai verta“, – šypsojosi V. Gabrieliūtė.

www.ivairiseima.lt

Sekite naujienas facebook‘e >>

 

 

Parašykite komentarą