Homoseksualių porų vaikai – be tėvų ir be pilietybės

Laukiantis pirmojo vaiko Patricia Moreno kamavo įprastos abejonės – ar jai pavyks būti gera motina, ar jos vaikas bus sveikas, ar jam gerai seksis gyvenime. Moteris, Niujorke dirbanti sporto trenere, bandė pastoti ilgiau nei metus – po keletos dirbtinio apvaisinimo procedūrų ir persileidimo jai pagaliau pavyko. Patricia Moreno ir jos partnerė Kellen Mori buvo labai laimingos, tačiau joms pradėjo kilti nauji klausimai – kaip visuomenė reaguos į vaiką, augantį homoseksualių asmenų šeimoje ir su kokiomis teisinėmis problemomis jos susidurs ateityje.

Homoseksualumo klausimai Lietuvoje kelia daug klausimų, tos pačios lyties poros dažnai vertinamos neigiamai, o užuominos apie jų galimybę įsivaikinti skatina aršias diskusijas. Situacija užsienyje taip pat nėra tokia liberali, kaip gali pasirodyti. Lesbiečių porai galvos skausmą sukėlė tai, kad jų santuoka negalioja už JAV ribų, o ir čia ji pripažįstama tik dalyje valstijų. Vaikas, kuris gimė panaudojus Kellen Mori kiaušialąstes ir donoro spermą buvo išnešiotas Particia Moreno, tačiau teisiškai priklauso tik Patricia, kuri jį pagimdė. „Esu ir nesu mama vienu metu,“ – pasakojo teisiškai vaiko motina laikoma Patricia Moreno.

Kellen Mori, kurią genetiškai galima laikyti vaiko motina, buvo priversta įsivaikinti savo pačios dukrą tam, kad ateityje neiškiltų problemų tiek JAV, tiek ir keliaujant po užsienio šalis. Žinoma, reikėtų pradėti nuo to, kad keletas metų atgal moterų pora neturėjo jokios galimybės susilaukti vaiko, o Arkanzaso, Mičigano, Misisipės, Šiaurės Karolijos ir Jutos valstijoje jos negalėtų net įsivaikinti.

Homoseksualiai porai nusprendus pasinaudoti dirbtinio apvaisinimo paslaugomis užsienyje problemų iškyla dar daugiau – 2008 – aisiais britų pora pasinaudojo surogatinės motinos paslaugomis Ukrainoje: „Remiantis Ukrainos įstatymais jie buvo pripažinti vaiko tėvais, tačiau Didžiojoje Britanijoje tėvais buvo laikomi ukrainietė surogatinė motina bei jos vyras. Teisinių sistemų skirtumai vaiką paliko be tėvų ir be tautybės, be galimybės kirsti sieną,“ – pasakojo britų teisininkė.

 Situacija JAV nėra tokia sudėtinga, kadangi daugelyje valstijų teisiškai leidžiama surogatinėms motinoms mokėti pinigus (angl. commercial surrogacy), todėl homosekualios poros nėra priverstos vykti į užsienį tam, kad galėtų susilaukti vaiko, panaudodamos savo spermą ar kiaušialąstes. Pirmoji homoseksualų pora susilaukusi vaiko buvo Willas Halmas ir jo partneris Marcellinas Simardas 1998 – aisiais. Tiesa, tuomet jokia vaisingumo klinika nesutiko padėti jiems rasti surogatinę motiną, tad jiems padėjo jų bendra draugė. Savo pirmąjį vaiką jiedu turėjo įsivaikinti tam, kad ateityje nekiltų teisinių problemų. Kiek vėliau homoseksuali pora susilaukė dar dviejų vaikų, tačiau laikui bėgant tokių didelių problemų jau nekilo.

Vyrai pasakoja, kad pasikeitė ne tik teisinė sistema, bet ir aplinkinių vertinimas. Jiedu prisimena laikotarpį, kuomet pradėjo auginti savo pirmąjį vaiką: „Kai gerbiamiausi šalies psichologai teigia, jog du vyrai negali auginti vaiko, tai paveikia. Mums tai buvo labai realu, mes buvome išsigandę, kad išauginsime išsigimėlį, kadangi visi tą kartojo, sakydami, kad mūsų veiksmai nėra natūralūs. Tai buvo laikai, kuomet aplinka daug kalbėjo apie ŽIV ir AIDS, kuomet gėjai negalėjo duoti kraujo – dalis gydytojų tą mums vis primindavo,“ – pasakojo vyrų pora.

Pora prisimena, kad pradžioje, paklausę psichologų patarimo iškart pasakyti vaikui bei giminaičiams, kuris yra biologinis jo tėvas, padarė klaidą – giminaičiai ėmė lyginti panašumus ir skirtumus tarp vaiko ir jo biologinio tėvo, o antrasis tėvas liko nuošalyje. Savo dukrai vyrai nusprendė iškart nesakyti, kurio sperma buvo panaudota: „Pasakėme jai, kai pati paklausė. Jai tuomet buvo 15. Ji džiaugėsi nežinojusi, kadangi jai nereikėjo gilintis į biologiją ir ji visad suprato, kad mudu jos tėvai, lygiomis dalimis,“ – kalbėjo Willas Halmas patardamas homoseksualioms šeimoms nekalbėti apie biologinius ryšius su savo vaikais iki kol jiems patiems tai taps įdomu.

Painiava teisinėje sistemoje kyla dėl to, kad visuomenėje suvokiama, jog vaikas priklauso porai, tačiau kuomet kalbame apie dirbtinį apvaisinimą (nebesvarbu, ar tai homosekuali ar heteroseksuali pora) sunku nustatyti, kas yra tikrieji tėvai. Homoseksualų pora iš JAV Adrew Solomonas ir jo partneris Johnas Habichas turi sūnų vardu George`as. Berniukas yra Andrew biologinis sūnus, kuris buvo pradėtas panaudojant donorės kiaušialąstes, o išnešiotas poros lesbietės draugės vardu Laura, pastaroji su savo gyvenimo drauge turi du vaikus, kurių biologinis tėvas yra Andrew partneris Johnas, paaukojęs moterims savo spermą.

Natūralu, kad paklausus, kiek vaikų turi gėjų pora jiedu trumpam susimąsto: „Tai priklauso nuo to iš kurios pusės žiūrėsime“.

Teisinė sistema sunkiai randa požiūrio tašką, kuris ne tik neprasilenktų su esamais įstatymais, bet ir neįžeistų homoseksualių porų, tad visos su šiuo klausimu susijusios bylos itin jautrios. Andrew Solomonas turi Didžiosios Britanijos pilietybę ir tai teoriškai įgalina jo vaikus gauti dvigubą pilietybę, tačiau norint tą įteisinti kilo problemų, kadangi britų konsulato darbuotojus suglumino vyro anketa: „Jūs turite du vaikus, vieną su vyru, o kitą su moterimi, abu vaikai negali būti jūsų. Ir dar, vienas vaikas gyvena su jumis, o kitas Teksase,“ – stebėjosi konsulato darbuotojas.

Žiūrint iš šono situacija tikrai atrodo painiai, tačiau vyrą piktina konsulato darbuotojų požiūris: „Aš nemanau, kad jų darbas yra aiškintis mano santykius. Jie privalo suteikti pilietybę tiems, kurių tėvai yra Didžiosios Britanijos piliečiai. Tai nėra mano reikalas, ar jiems tai atrodo logiškai, ar ne,“ – pasakojo Andrew.

Biorokratiniai trukdžiai neaplenkė ir pirmųjų istorijos herojų – lesbiečių poros iš Niujorko. Kellen Mori gimė Brazilijoje, tačiau pripažinusi savo seksualinę orientaciją buvo priversta išvykti, kadangi jos atsižadėjo šeima ir giminaičiai. Susilaukusi dukros su savo partnere ji norėjo vaikui suteikti dvigubą pilietybę: „Užpildžiau visus popierius ir buvau pasiruošusi sumokėti pinigus, kuomet man pareiškė, jog mano vaikas pilietybės negaus, kadangi Brazilijoje homoseksualai teisiškai negali auginti vaikų. Man buvo pasiūlyta užsiregistruoti, kaip vienišai motinai, bet aš juk tokia nesu,“ – piktinosi moteris.

Kellen Mori partnerė Patricia Mori esama situacija liūdina: „Tokie dalykai priverčia tave jaustis keistai… Mums primetame, kad elgiamės neteisingai. Atrodo, jog teigiama, kad mes ir eilinė heteroseksualų pora nėra lygiaverčiai.“

Sudėtinga vertinti tokias situacijas tiek iš teisinės, tiek ir iš moralinės pusės, kadangi biurokratiniai trikdžiai, ar visuomenės nuomonė veikia ne tik vaiko pilietybės klausimus, ar tai kieno pavardės bus parašytos jo gimimo liudijime, bet jo paties gyvenimą.

 

Šaltinis: laikas.lt

Parašykite komentarą