Kodėl savo vaikų globėjais pasirinkčiau homoseksualią porą?

Įsivaizduokite, kad gulite mirties patale. Neturite nė vieno artimo giminaičio, kuris galėtų pasirūpinti dviem jūsų mažamečiais vaikais. Ir štai atsiranda du potencialūs jūsų atžalų globėjai: mažai uždirbantys, nuolat tarpusavyje besivaidijantys, galimai alkoholiu piktnaudžiaujantys sutuoktiniai, kurie norėtų tapti įtėviais pirmiausia dėl jų laukiančių pašalpų, ir porelė tvarkingų, vienas kitą mylinčių bei pasiturinčių gėjų.

Jei toje mirties lovoje būčiau aš, nedelsdama savo vaikus patikėčiau gėjams. Tam yra daug priežasčių. Amerika pamažu pradeda tai įsisąmoninti. Kol Vilniuje ir Kaune politikai, visuomenės veikėjai ir šiaip kaimo išminčiai svarsto, ar gali būti, kad Lietuvoje apskritai esama gėjų ir lesbiečių, Vašingtone ir Čikagoje formuojasi judėjimai, skatinantys homoseksualus įsivaikinti arba kovoti už teisę turėti savo biologinių vaikų. Kai kurie aktyviausi tos pačios lyties asmenų santuokų propaguotojai atsuka nugaras net altoriui ar civilinės metrikacijos biurui, verčiau savo pajėgas mesdami kovai už teisę įsivaikinti.

Ir jiems sekasi. Kalifornijos universiteto duomenimis, apie 40 proc. visų homoseksualių JAV porų tarp 22 ir 55 metų augina vaikus. Šiuo metu gėjai ir lesbietės sudaro maždaug 3 proc. visų įtėvių Jungtinėse Valstijose. Manoma, kad jų skaičius artimiausiu metu gerokai išaugs.

Atvejai, kai tos pačios lyties asmenų pora tampa įtėviais, ilgą laiką buvo pavieniai arba į juos žiūrėta su nepasitikėjimu. To nepasitikėjimo liko ir dabar. Vis dėlto tik vienintelė Florida visiškai draudžia homoseksualams įsivaikinti konkrečiai dėl jų seksualinės orientacijos, nesvarbu, pavieniui ar poroms.

Dar 2002 m. Amerikos pediatrų asociacija, kartu su Amerikos šeimos gydytojų akademija, vienijančia per 93 tūkst. narių, paskelbė neprieštaraujanti, kad homoseksualai galėtų įsivaikinti. 30 metų trukęs tyrimas skelbia, kad homoseksualai yra lygiai tokie pat geri tėvai, kaip ir heteroseksualūs asmenys.

Anot šios studijos autorių, tėvų seksualinė orientacija neturi jokios įtakos vaikų gerovei ir jų sugebėjimui būti visaverčiais visuomenės nariais. Nėra jokių įrodymų, kad homoseksualų šeimoje užaugę vaikai taip pat bus homoseksualūs. Iš esmės, tikimybė, kad užkietėjusio homofobo sūnus paauglystėje suvoks esąs gėjus yra lygi tikimybei, jog lesbiečių auklėta mergaitė užaugusi mylės moteris. Kitaip sakant, homoseksualai savo orientacijos, lyg kokios užkrečiamos ligos, savo vaikams neperduoda.

Faktas, kad homoseksualumas neturi nieko bendra su pedofilija, civilizuotoje šalyje neturėtų būti kartojamas, nes tai yra savaime aišku. Žinoma, Lietuva, kur iki šiol neleidžiamos gėjų ir lesbiečių demonstracijos, tokia jokiu būdu nėra, tad truputis statistikos nepakenks.

Už 95 proc. vaikų prievartavimo ir tvirkinimo atvejų yra atsakingi heteroseksualūs vyrai. Gėjų pora, auginanti paauglę dukrą, turi visas teises nepasitikėti kaimynystėje gyvenančio vidutinio amžiaus vyriškio mergaitei rodomais „draugiškais“ jausmais. Ir, priešingai, remiantis paprasčiausia statistika, mažiausiai, ko turėtų bijoti darželio auklėtojos, – tai aplink vaikštančių gėjų porelių

Homoseksualų teises ginančios organizacijos taip smarkiai gėjų ir lesbiečių įsivaikinimo problemomis susirūpino ne veltui. Jos puikiai žino, kad didelė dalis homoseksualų iš tiesų gali būti geresni įtėviai negu heteroseksualai.

Priežastys čia labai aiškios. Homoseksualai praktiškai nesusiduria su spaudimu turėti vaikų, kuris vis dar dažnas heteroseksualių porų aplinkoje. Pamaldi močiutė, pagyvenęs dėdė ar trejus metus nematytas pusbrolis giminės susitikime greičiausiai neištvers nepakomentavęs, kam jau seniai laikas susilaukti atžalos. Tuo tarpu homoseksualių porų aplinkoje, net jei jų giminaičiai ir žino apie jų orientaciją, kalbėti apie vaikus dažniausiai dar laikoma tabu.

Dėl to gėjai ir lesbietės, pasiryžę įsivaikinimui, dažnai būna daug labiau tam pasiruošę nei kai kurios heteroseksualų poros, kurioms kūdikis gimsta „netyčia“.

Tie, kurie ryžtasi ištverti visus formalumus, testus, patikrinimus, pokalbius ir t.t. (jie yra būtini ir, beje, griežti, kad JAV pilietis galėtų tapti įtėviu ar įmote) ir dar viešai pripažįsta savo seksualinę orientaciją, paprastai labai nuoširdžiai trokšta būti tėvais. Be to, statistiškai homoseksualai yra labiau pasiturintys nei jų bendraamžiai heteroseksualai.

Kaip lrytas.lt sakė neseniai Čikagoje viešėjusi teisininkė ir gėjų teisių aktyvistė Nancy Polikoff, prieštaraujantys gėjų įsivaikinimui turėtų geriau apsidairyti, kokioje visuomenėje jie iš tiesų gyvena.

Visų pirma, dėl plačiai paplitusios kontracepcijos seksas jau seniai nėra tolygus dauginimuisi. Susituokę asmenys nebūtinai susilaukia vaikų, net jeigu jie ir reguliariai mylisi. Kita vertus, daugėja vaikų, gimusių ne santuokoje. Tie, kurie vaikų turėti nori, neprivalo su savo partneriu susisaistyti amžinais saitais.

Moteriai, norinčiai kūdikio, gali užtekti ir vienos nakties su nepažįstamu vyriškiu, kad ji pastotų. Ji neprivalo sudaryti jokių sutarčių ir jokių – nei trumpalaikių, nei ilgalaikių – įsipareigojimų su vaiko tėvu.

„Esama vaikų, kurie auga tik su vienu iš tėvų. Taip pat ir tokių, kuriuos augina dvi seserys arba pagimdžiusios moters dukra su savo tėvu. Jau seniai nebėra vieno „teisingo“ šeimos modelio“, – Čikagos universitete kalbėjo N.Polikoff. Jeigu leidžiame tokias skirtingas šeimas, kodėl turėtų kilti abejonių dėl teisės į tėvystę suteikimo homoseksualams?

Yra ir dar viena priežastis, dėl ko JAV visuomenė darosi vis atlaidesnė gėjų tėvystei ir motinystei. Vyresnio amžiaus homoseksualai retai kada turi vaikų. Daugelis jų jaunystėje neturėjo sąlygų viešai pripažinti savo seksualinės orientacijos, ką jau kalbėti apie įsivaikinimą. Jiems senstant, susiduriama su problema, kad senatvėje nebus kam rūpintis bevaikiais gėjais ir lesbietėmis. Dėl to dabartinis homoseksualus jaunimas vis labiau skatinamas tapti tėvais – pasitelkus surogatines motinas ar įsivaikinant.

Na, o Lietuvos gėjų nekenčianti visuomenė nuo pareigos padėti artimui neišsisuks. Ji mokės už homoseksualų išlaikymą senelių namuose tol, kol gėjams ir lesbietėms nebus suteikta teisė turėti vaikų, kurie, kaip ir dera, padėtų tėvams senatvėje.

Monika Bončkutė

Šaltinis: Lrytas.lt

Parašykite komentarą