Lesbietės dienoraštis (III). Pirmas apsilankymas pas gydytoją: „Reikia ir vyro pavardės“

Jau 9 savaitės.

Ištvėrėm dar pusę mėnesio iki pirmojo galimo apsilankymo pas ginekologę.

Kadangi nėštumą rodė „tik“ teigiami testai, o jokio patvirtinimo iš gydytojos dar neturėjau, tad ir jokių tyrimų man, aišku, niekas dar neleido atlikti.

Iki apsilankymo fantazavau apie galimus klausimus ir bandžiau sudėlioti savo atsakymus bei mintis.

Atėjo ta diena. Sėdėjau prie durų ir laukiau savo laiko, nurodyto ant mažo balto lapelio. Vertėtų paminėti ir tai, kad laukdama savo eilės, jau gavau tam tikrą konsultaciją ir kelis atsakymus iš anksto, nes pastato sienos toje tyloje atrodė popierinės, visiškai neturėjo jokios garso izoliacijos ir begėdiškai leido visiems klausytis svetimų pokalbių. Buvau priversta dalyvauti aptariant kitų žmonių intymius dalykus, tad jaučiausi nejaukiai, o šalia manęs sėdinčios „jau labai nėščios“ moterys tik šypsojosi, tarsi tai būtų visiškai normalu, ir giliu kvėpavimu bei akivaizdžiu nuovargiu demonstravo savo „sunkų laukimą“.

Tarp jų pasijaučiau ypač jauna, energinga ir nepatyrusi.Gydytoja iškišo galvą, netaisyklingai ištarė mano pavardę, kviesdama vidun. Atsidususi, su urzgiančiu skrandžiu įėjau į kabinetą.

Ginekologė mane priėmė kartu su akušere. G (trumpinsiu) kaskart kreipdamasi į mane, vadino „vaikeliu“, tarsi neturėčiau vardo ar ji neturėtų akinių jo perskaityti. Abi moterys atrodė kaip iš tarybinio žurnalo, bei jų veidai bandė įtikinti, kad turi begalinę patirtį.

© www.ivairiseima.lt

Mūsų dialogas buvo toks:

G: Labas vaikeli, ko atėjai?

Aš: Laba diena. Atėjau gauti nėštumo patvirtinimą ir siuntimą tyrimams atlikti.

(Mintyse: oj daktare, o šiandien kokia diena?

Aaaa, nėščiųjų apžiūros diena, tas yra parašyta ant durų. Štai aš ir atėjau.)

G: Ar pirmas nėštumas?

Aš: Taip.

(Mintyse: pagaliau galėsiu gauti kelis atsakymus ir patarimus apie sveikatą.)

Ginekologė šypsodamasi tik atkartojo kaip aidas tempdama kiekvieną žodį – „Piiiirmaaas  nėėėėštuuumas“, kažką užsirašė ir niekaip to nepakomentavo.

G: Hmm… Tada kviečiu Jus į apžiūrą.

Kol G mane apžiūrėjo su echoskopu, garsiai ir aiškiai sakydama visus išmatavimus, akušerė viską tyliai fiksavo. Buvau įsitempusi ir bandžiau atsiminti tai, kas buvo sakoma apie mane ir mažą grūdelį manyje.

Grįžome prie stalo ir daktarė pasakė, kad reikia atsakyti į tam tikrus klausimus apie sveikatą ir pan.

Pasitempiau, aš gi pasiruošusi! Pirmyn!

G: Jūsų pilnas vardas, pavardė.

Atsakiau.

G: Jūsų kraujo grupė.

Atsakiau.

G: Vyro vardas, pavardė.

Aš: Vaikui bus suteikta mano pavardė. Neturiu vyro.

G: Bet reikia ir vyro pavardės. Tai kokia?

Mintyse ieškau kokio nors visiems tinkamo sprendimo.

Velnias. Šito klausimo nebuvau repetavusi! Pykstu, bet išoriškai išlaikau ramybę.

Bandau sugalvoti kokią nors pavardę.

Garsiai pasiūlau kelis pačių populiariausių pavardžių variantus. Prašau jų sekundę palaukti.

Jos ką tik skaniai suvalgė mane žvilgsniais!

Tada man šauna į galvą mintis, ir aš pateikiu savo Partnerės pavardę (o ji neutrali ‒ gali būti ir vyro, ir moters), ir gimimo metus. Tik kraujo grupę nurodau donoro.

Buvau sumišusi. Jos paklausė to, „ką ir turėjo pagalvoti tarybinė moteris“, o aš šito atsakymo apsvarčiusi galvoje neturėjau. Bet man jų mintys nerūpi.

G: Kaip jaučiatės?

Aš: Apskritai gerai jaučiuosi, tik būna labai žemas spaudimas. Gal ką nors patartumėte, be vaistų?

Čia pirmą kartą įsiterpė ir  akušerė: Išgerkite likerio su kava!

Linktelėjusi galva, pasiėmiau visus siuntimus, nėštumo kortelę, atsistojau ir išėjau.

Jaučiau augantį pyktį ir susierzinimą. Kokio dar likerio? Kokia dar vyro pavardė?

Bet…

Laikiau rankoje pirmą oficialų mūsų patvirtinimą. Jaučiausi laiminga, nors vis dar nerami.

Žinojau, kad teks apsilankyti pas tą pačią daktarę dar sykį, nes toje poliklinikoje ši buvo vienintelė, ir šįkart nesileidau su ja į diskusiją apie įvairias šeimas, dėl to ir buvo likęs nerimo jausmas.

Pasižadėjau daugiau neleisti sau tylėti, net jei tai būtų mano daktarė, net jei ji panaši į tarybinę moterį, net jei į kabinetą ėjau visai ne dėl to. Dėl mano sumišimo, ir dėl tų, kas tyli.

Kad ir kaip būtų keista, po kelių savaičių pasikeitė poliklinikos ginekologė , o įrašas pasiliko.

P.S.: O prieš pasinaudodamos bet kokiu patarimu, iš pradžių nusprendėme daugiau pasiskaityti ir įsitikinti, ar šis tikrai yra tinkamas.

Beje, spaudimui pakelti, kaip išsiaiškinau, puikiai tinka mineralinis vanduo „Vytautas“. Bet dėkui, po keliasdešimties litrų į jį jau nebegaliu žiūrėti.

                                                                                                                                                                                                                                                                                                Artumė

Parašykite komentarą