Lesbietės dienoraštis (IV). Spintų slėpiniai

Aš esu  lesbietė (1). Su Partnere (3) mes turime namus (4) ir kuriame šeimą (5).

1) Lesbietė ‒ homoseksuali (2) moteris.

2) Homoseksualumas – lytinė orientacija, pasižyminti potraukiu tos pačios lyties asmenims. Šis terminas apibūdina tiek asmens savivoką ir patiriamus jausmus, tiek elgseną.

3) Partnerė(-is) ‒ dviejų arba grupės žmonių bendro darbo, veiksmo (žaidimo, šokio, dialogo, komercinės veiklos) dalyvis; bendrininkas, kompanjonas.

4) Namai – būstas, skirtas žmogui gyventi. Namą paprastai sudaro pastatas: stogas ir sienos, kurių funkcija yra saugoti gyventojus nuo nemalonių oro sąlygų, t. y. lietaus, karščio, vėjo, šalčio ir nuo įsibrovėlių. Be žmonių, namuose taip pat gali gyventi naminiai gyvūnai ir įvairūs kiti nepageidaujami padarai (pelės, vabzdžiai). Namai yra pastovi šeimos ar socialinio vieneto gyvenamoji vieta. Namas turi bent vieną įėjimą, dažniausiai duris, ir langus šviesai iš lauko patekti. Namai gali turėti ir visai kitą reikšmę, kuri nėra universali, bet kiekvienam ypatinga.

5) Šeima – tai socialiniais, ekonominiais ar/ir biologiniais ryšiais susieta žmonių grupė, kurią sudaro tėvai ir vaikai, o plačiąja prasme – ir seneliai, anūkai bei kiti kartu gyvenantys asmenys.

Psichologai sako, kad šeima yra pagrindinė socialinė institucija, kurioje auga, bręsta ir ugdosi asmenybė.

Ar matote, kaip išsiplėtė vienas sakinys?

Ar viskas tampa aiškiau, kai įtraukiu žodžių apibūdinimus?

Ar aš telpu į tuos apibūdinimus? Ar turėčiau?

Ar telpate Jūs?

Ketvirtos dalies tema iš pradžių buvo visai apie kitus dalykus, bet pirmos dienoraščio dalys sulaukė ypatingo dėmesio, tad nusprendžiau pasianalizuoti viešai, kad jau buvau išanalizuota kitų.

Nesu butaforinė ar kartoninė, mano rašliavos niekas neverčia iš anglų į lietuvių kalbą, neatstovauju jokių politinių pažiūrų, ir mano rašyti žodžiai (kaži, ar jie pasieks plačiąją auditoriją) neturėjo nieko išgąsdinti nei privilioti savo supermamiškumu.

Nesu tikra, kas yra „supemamiški“ žodžiai, elgsena ir galbūt net išvaizda.

Gal galėčiau gauti netinkamų žodžių sąrašą?

Galbūt tais palyginimais kritikai norėjo mane išgelbėti ir pagaliau padėti man praregėti?

Tikriausiai kiekvienam skaitančiam žmogui teko patirti savo kailiu, kaip jį/ją norėjo įkišti į kokią nors nelemtą spintą ar dėžutę.

© Aliona Pavliukovič

Mano manymu, nei žodžiai, nei jausmai nėra skirti tam tikroms grupėms, kurios gali juos (tuos žodžius) naudoti tik savo grupės ribose. Man patinka vadinti man Brangų žmogų „Brangiąja“ arba „Partnere“. Jos tai nežeidžia – aš klausiau. Ar žeidžia Jus?

Kaip kaskart kiekvienas mūsų turi visiems pasaulio žiūrovams sušokti savo gyvenimo šokį taip, kad kiti jį tinkamai suprastų?

Nors žinote, nesistengsiu tapti kitokia. Gerbiu kiekvieną nuomonę ir dėkoju už sugaištą laiką. Bet. Turiu savo šokį.

Siunčiu savo palaikymą toms/tiems, kas dėvi savo tikrą veidą, tiems, kas planuoja, abejoja, tiki ir netelpa į bet kokius rėmus. Likite stiprūs ir likite savimi.

O dabar – dar kai kas apie spintą (šį kartą – tikrą, medinę).

Neseniai namuose atlaisvinome vietą būsimo mažylio (-ės) daiktams, kurie gali netyčia atkeliauti į mūsų namus. Tos vietos spintoje paskirtis, aišku, buvo simbolinė. Jos labiausiai reikėjo mums pačioms, o ne dar negimusiam vaikui.

Visų pirma, ten buvo apgyvendintas buteliukas, kurį gavau kaip palaikymo dovaną per tą laikotarpį, kai stengėmės pastoti. Tuščia vieta mane, atrodo, šaukte šaukė – skatino ją užpildyti.

Žinodama mano hiperaktyvumą ir norą viską sureguliuoti čia ir dabar, Partnerė atsargiai pasiūlė neskubėti su pirkiniais. Aš susikaupusi ir rami linksėjau galva. Sutikau su kiekvienu žodžiu ir… 13 savaitę laukimo užsakiau vaikišką lovytę, kurią Partnerė kitą rytą priėmė. Ji nepriekaištavo, o tik juokdamasi pasakė, kad ji tikrai ne tokia kaip aš – neskubės su pirkiniais.

Apgailestaudama, kad laikytis mūsų pačių sukurtų taisyklių man visiškai nesiseka, patyliukais dar užsakiau internetu kelis kūdikio rūbelius.

Gavau siuntą. Neplėšiau popieriaus pati, išlaukiau vakaro ir išvyniojome užsakymus kartu.

Partnerė palietė mano trumpus plaukus ir dar nepastebimą pilvą, su plačiausia pasaulyje šypsena traukė kiekvieną drabužį ir bandė atspėti mažylio pėdos ilgį centimetrais.

Surinkusi visus daiktus, ausyse iškilmingai skambant fanfaroms, nunešiau pirmuosius pirkinius į komodą.

Atidariau duris ir…

!!!

Sauskelnių pakuotė patiems mažiausiems, keli spalvoti rūbeliai ir kokie penki vaikiško maisto indeliai.

Oooo taip, aš nebuvau pirma.

Atsisukusi ir sutikusi Jos žvilgsnį gailėjausi, kad norai nesipildo tą pat sekundę. Dabar rankose laikyčiau du garuojančios kakavos puodelius ir kibirą tulpių. Ir, ko gero, dar silkę pataluose.

                                                                                                                                 Artumė

 

Parašykite komentarą