Tyrimas: lesbiečių vaikų santykis su donorais

Naujasis Williams instituto tyrimas rodo, kad lesbiečių vaikai yra patenkinti savo santykiais su donorais vyrais, o kai kurie siekia pratęsti bendravimą sulaukę brandos.

Anot naujojo Williams instituto tyrimo, atlikto autorių Abbie E. Golberg (Williams instituto pagrindinės mokslininkės ir Clark universiteto psichologijos profesorės) ir Katherine R. Allen (Virginija Tech, t. y. Virdžinijos politechnikos instituto ir valstijos universiteto žmogaus socialinės raidos profesorės), lesbiečių mamų vaikai yra patenkinti savo santykiais su vyrais donorais ir negalvoja apie juos kaip apie tėčius. Tyrimas, pavadinimu „Donoras, tėtė ar…? Lesbiečių motinų užaugintas jaunimas, kai donorai yra žinomi“, parodo, kaip vaikai yra auginami lesbiečių, gėjų ir biseksualų šeimose, ir leidžia iš naujo nustatyti bei apibrėžti jų giminystės ryšius.

Tyrimų dalyviai, kurių amžius buvo 19‒29 metai, išskyrė tris santykių su vyrais donorais tipus: 1) kaip su tiesiog donorais, nedalyvaujančiais šeimos gyvenime; 2) kaip su papildomais šeimos nariais, bet ne tėvais; 2) kaip su tėvais. Daugelis buvo patenkinti tarpusavio santykiais. Buvo ir tokių dalyvių, kurie troško gauti daugiau informacijos ir užmegzti su donorais kontaktą, o kai kuriais atvejais jau buvo pradėję su jais bendrauti.

„Tai yra nemenkas indėlis į santykių tarp lesbiečių vaikų ir jų žinomų donorų tyrimus, kurių kol kas nėra daug, ‒ sako Goldberg. ‒ Jis rodo, kad pasirinktų šeimų pobūdžiui analizuoti tyrėjai, terapeutai ir kiti specialistai turėtų skirti daugiau dėmesio.“

Pasak Goldberg ir Allen, padidėjęs kai kurių tyrimo dalyvių noras matyti donorus dažniau nei tuomet, kai buvo jaunesni, rodo, jog jie pasiekė kritinę savęs identifikavimo ribą, kuri tampa aktuali arba paauglystėje, arba vos įžengus į suaugusiųjų pasaulį. Jie gali jaustis labiau nepriklausomi nuo motinų, tad puikiai geba kurti savo pačių santykius su donorais.

Daugelis tyrimo dalyvių, žiūrinčių į donorus tik kaip į „tiesiog donorus“ arba kaip į išplėstinės šeimos narius, ir netgi tie, kurie laiko juos trečiaisiais tėvais, apibūdina juos kaip antrinės reikšmės, lyginant su mamomis. Iš šio tyrimo aišku, kad šie dalyviai, atsižvelgdami į heteroseksualių šeimų žodyną, randa adekvačias sąvokas donorams apibūdinti ir per kalbą aiškiai apibrėžia su jais savo santykius.

Taigi, viena iš daugelio šio tyrimo išvadų yra ta, jog visiems šeimos nariams turėtų būti leista apibrėžti tarpusavio santykius patiems ir nepreziumuoti, kad visada tiks tokie žodžiai, kaip „motina“ ir „tėvas“, ypač tokiose lesbiečių mamų šeimose, kur donorai yra žinomi.

Tyrimas taip pat rodo, jog reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad ankstyva jaunystė gali turėti ypač daug reikšmės tolesnei brandai ir identitetui formuotis bei jam apibrėžti ir kad jauni žmonės, augę su motinomis lesbietėmis, gali norėti bendrauti su donorais, jeigu jie yra žinomi.

Tyrimas patvirtino ankstesnių tyrimų išvadą, kad paaugliai, nuo gimimo auginami lesbiečių, nepatiria didesnių problemų (depresijos, nerimo, t.t.), lyginant su paaugliais, augusiais heteroseksualiose šeimose.

Nacionalinis mokslinių tyrimų institutas UCLA Law (Kalifornijos teisės universitetas, Los Andželas), arba Williams institutas, atlieka tikslius, kruopščius, nepriklausomus tyrimus bei studijas ir pateikia rekomendacijas seksualinės orientacijos ir socialinės lyties identiteto įstatymų bei viešosios politikos klausimais, vykdo daugybę edukacinių programų teisėjams, įstatymų leidėjams, juristams, kitiems politikos veikėjams ir visuomenei. Daugiau informacijos rasite čia: http://williamsinstitute.law.ucla.edu/

Iš anglų kalbos vertė: Laura Sadzevičiūtė

Redagavo: Neringa Dangvydė

Šaltinis

www.ivairiseima.lt

 

Parašykite komentarą