Vaivorykštės šeimos

Kai kurie vaikai turi mamą ir tėtį. Kiti vaikai turi dvi mamas arba du tėčius. O yra ir tokių, kurie turi dvi mamas ir du tėčius. Šeimų yra tiek, kiek vaivorykštės spalvų.

„Maitini krūtimi?“ ‒  ką tik „iškepta“ mama smalsiai klausia Marenos, kuri vaikšto pirmyn atgal su savo 5 mėnesių mažyliu Aslaku ant rankų lėktuvo koridoriumi. Jie keliauja namo po atostogų, praleistų Havajuose. Prieš atsakydama, Maren truputį pamąsto. Ar ji dabar turėtų ilgai aiškinti, kad tai jos žmona Margit pagimdė Aslaką? Maren neturi jėgų atsakyti, taigi tik nusišypso moteriai ir sako: „Taip taip, žindau.“

Maren ir Margit jau drauge 5 metus, jos susituokusios pusmetį, o štai dabar dar abi tapo motinomis. Jos – vaivorykštės šeima (rainbow family).

„Yra daug būdų būti vaivorykštės šeima, ‒ sako Siorenas Laursenas, tyrimo apie vaivorykštės šeimas autorius. ‒ Kai kurios lesbiečių poros nusprendžia susilaukti vaikų su anoniminio donoro sėkla, kitos poros pasirenka neanoniminį donorą, dažnai jau joms pažįstamą žmogų. Kai kurie gėjai ir lesbietės nusprendžia vaikų susilaukti kartu. Yra ir pavyzdžių, kai gėjai susilaukia vaikų padedant vienišai heteroseksualiai moteriai arba kai abi lesbietės moterys susilaukia vaikų nuo to paties vyro, arba kai du gėjai susilaukia vaikų su ta pačia moterimi.“

Kas turėtų duoti spermotozoidų? Maren ir Margit apsvarstė daugybę variantų. Galiausiai jos nusprendė pasinaudoti anoniminio donoro sėkla.

„Mes labai ilgai svarstėme, ‒ pasakoja Maren. ‒ Mes radome įvairiausių argumentų „už“ ir „prieš“ bet kokį variantą, bet mūsų abiejų stiprus noras turėti vaikų neblėso. Mes nenorėjome ne anoniminio donoro, kuris mūsų vaikui būtų įsipareigojęs kaip tėvas, o mes tikrai nenorėjome į mūsų santykius įtraukti dar vieno asmens.“

Margit prideda: „Tiesą sakant, mes paprašėme vieno gero draugo tapti donoru. Su juo mes diskutavome apie tai, kokį vaidmenį šioje situacijoje jis užimtų, ir galų gale jis mandagiai atsisakė. Šiandieną aš esu labai laiminga, kad nereikia Aslako su niekuo dalintis.“

Noras sukurti šeimą

2006 m. Danijoje buvo išleistas įstatymas, kuriama teigiama, kad lesbietės moterys gali lygiai taip pat, kaip ir heteroseksualios, būti apvaisintos, tad Maren ir Margit galėjo susilaukti vaikelio be vyro įsikišimo į jų santykius. Jos abi nutarė, kad vaikelį išnešios Margit.

„Nesakyčiau, kad noras turėti vaikų yra natūralus bet kurio žmogaus troškimas. Man asmeniškai įtaką padarė tai, jog visi mūsų pažįstami, turintys vaikų, sakė, kad tai yra tiesiog nuostabu. Galų gale ir aš norėjau tai patirti“, ‒ sako Margit. Maren visada norėjo turėti vaikų, bet jai niekada nebuvo būtina pačiai vaikelį ir išnešioti.

„LGBT žmonės nori turėti vaikų dėl lygiai tokių pat priežasčių kaip ir visi kiti“, ‒ sako Siorenas Laursenas.  „Žmonės nori sukurti šeimą, auginti vaikus, stebėti juos augant“, ‒ pasakoja jis.

Nepaisant to, kad dabar lesbietės Danijoje gali būti dirbtinai apvaisintos, o nuo 1999 m. vaikas teisiškai gali turėti du tos pačios lyties tėvus, vaivorykštės šeimos vis tiek susiduria su kliūtimis. Teisiškai į dokumentus gali būti įrašyti tik du tėvai, tad kas nusprendžia, kurie gali būti ten įrašyti, jeigu gėjų pora ir lesbiečių pora nusprendžia turėti vaiką kartu? Ir ką daro gėjų pora, negalinti surasti moters?

Vyriškas pavyzdys

Sužinoję, kad Maren ir Margit nori turėti vaiką, šeima, draugai ir kolegos reagavo teigiamai. Tačiau pora turėjo išklausyti begalę kalbų įvairiausiomis temomis.

„Visada susiduri su komentarais apie tėvo nebuvimą, tarkim: „Jūs turite kaip nors užtikrinti, kad vaikas turėtų vyrišką pavyzdį“, ‒ pasakoja Maren. Nors pora pati dažnai svarsto, kaip Aslakui suteikti vyrišką pavyzdį, tokie ir panašūs kišimaisi jas abi labai erzina. „Ką jie sau galvoja, taip klausdami?“ ‒ piktinasi Margit.

„Koks gi turėtų tas tėvo modelis būti? Jis turėtų žaisti futbolą, kalti vinis ir sysioti atsitojęs? Aslakui su mumis bus labai gerai, net jei nė viena neturime penio. Asmeniškai man yra svarbiau ne išmokyti jį vyro ar moters vaidmenų, bet tiesiog parodyti, kad žmonės yra skirtingi; taip jis gali suprasti pasaulį plačiąja prasme ir išmokti, jog visi žmonės juk yra skirtingi.“

Maren ir Margit jau apsvarstė, ką darys tą dieną, kai grįžęs iš vaikų darželio Aslakas paklaus apie  tėvą. „Mes su juo būsim atviros ir tiesiog pasakysim, jog tėvo jis neturi, bet užtat turi dvi mamas. Be abejo vyras procese dalyvavo, bet jis nėra tėvas, jis – donoras.“

Margit prideda: „Tėvas man asmeniškai yra žmogus, turintis svarbų vaidmenį vaiko gyvenime. Tuo tarpu sėklos donoras gali būti sulyginamas su  kraujo donoru.“

„Kai Aslakas kiek paaugs ir pradės domėtis apie bites ir gėles, mes jam išsamiau paaiškinsime apie visa tai.“

Maren ir Margit gali atlikti įvairius darbus ‒ apgenėti medžius ar pataisyti dviratį, o taipogi abi mėgsta lankytis šokiuose ir vilkėti sukneles. Jos tiesiog yra įsitikinusios, kad vaikų auklėjimas yra žymiai daugiau nei tėvų lytis.

„Aslakas gauna kažką kita negu, tarkim, mano brolio vaikai. Ne dėl to, jog jis auga lesbiečių šeimoje, o brolio vaikai ‒ heteroseksualioje šeimoje, bet dėl to, kad mūsų požiūriai į tėvystę skiriasi. Mes labai panašios į kitas šeimas, tačiau, kita vertus, juk visos šeimos yra skirtingos. Ir visiems skirtumams turi būti vietos.“

Iš danų kalbos vertė Julija Davidavičiūtė

Redagavo : Neringa Dangvydė

Šaltinis: Indstik Tjeck Magazine, Shout homo, bi & trans, 2009

Plačiau apie Vaivorykštės šeimų planavimo būdus galėsite sužinoti artėjančiame seminare:

http://ivairiseima.lt/renginiai/seimos-planavimo-budai-lesbietems-ir-gejams-mitai-ir-realybe/

www.ivairiseima.lt

 

 

 

 

Parašykite komentarą