Šeima ‒ tai intymi jausmų erdvė

Pristatome pirmąjį  www.ivairiseima.lt interviu:

Jūsų šeimos sudėtis (narių skaičius, amžius, profesijos, statusas)

Trys nariai – Eglė, 36 metų (žmona, mama) – literatūros kritikė, žurnalistė, tyrinėtoja, Andy, 37 metų (vyras, tėvas) – chemikas, politikas ir ekonomistas, Inis, 6 metų (sūnus) – mokinys. Susituokę.

Kokios Jūsų šeimos vertybės (ką labiausiai vertinate?)

Hm, na, mūsų su Andy šeimos vertybės truputį skiriasi, jis iš tradicinės katalikiškos šeimos ir labiau vertina šeimos vienybę, jis man vis sako, kad šeima tai esam mes, o ne kiekvienas atskirai, kad turim dalintis funkcijom ir darbais. Todėl apie jo vertybes negaliu daug kalbėti, nes ir pati jų nuodugniai nežinau.

O aš labiausiai vertinu kiekvieno šeimos nario asmeninį suklestėjimą, man atrodo, kad šeima turėtų padėti kiekvienam jos nariui jaustis gerai, saugiai. Šeimos svarbiausia funkcija, manau, yra teikti emocinį pasitenkinimą. Šeima ‒ tai intymi jausmų erdvė, kur patenkinami kiekvieno jos nario emociniai poreikiai. Svarbus ir fizinis šeimos narių artumas, glamonės, fizinis buvimas kartu, kuris irgi yra emocinės gerovės dalis.

Kokius talentus Jūsų šeimoje galima atrasti?

O – daug!. Nors nelabai suprantu klausimą. Inis groja pianinu ir metalofonu, dainuoja, jis yra labai muzikalus ir sportiškas – puikiai žaidžia futbolą, užsiiminėja gimnastika.

Andy turi nepaprastą oratoriaus ir įtikinėtojo talentą, yra labai gabus pasaulinės politinės ekonomikos ir pasaulinės chemijos pramonės žinovas. Irgi gerai žaidžia futbolą.

O kokie mano talentai? Organizuot moku renginius, gal kokį tekstą kai kada neblogą pasiseka parašyti…

Kaip kartu leidžiate laisvalaikį, atostogas?

Laisvalaikio turim nedaug, tai stengiamės pasivaikščioti, pažaisti kokius sportinius žaidimus visi kartu. O kai turim daugiau laiko, stengiamės suderinę interesus ką nors pamatyti – istorines, menines parodas, pilis, miestus, muziejus po atviru dangumi. Dabar, pavyzdžiui, važiuosim į Londoną į parodą apie Pompėją Britų muziejuje.

Kaip susitaikote, kai susipykstate?

Dažniausiai aš pradedu kalbą ir siekiu, kad galiausiai abu suprastume vienas kito poziciją, kad išsiaiškintumėm, kodėl tas, kuris supyko, ‒ supyko. Stengiamės įšokti trumpam viens į kito kailį.

 Ar pažįstate šeimų, kuriose auga neįgalus vaikas? O šeimų, kuriose vienas iš suaugusių asmenų yra su negalia? Kaip, Jūsų akimis, sekasi tokioms šeimoms?

Nepažįstu tokių, keista…

Ar pažįstate šeimų, kurių nariai ‒ iš skirtingų kultūrų, tautybių ar rasės? Kaip į norą kurti tokią šeimą reagavo giminės ir bičiuliai? Ar jos sakosi sulaukiančios praeivių žvilgsnių?

Taip, tokių pažįstam labai labai daug. Vienas Andy artimas bičiulis airis Adamas vedė juodaodę moterį iš Ugandos ir jo tėvai labai skaudžiai reagavo, tėvas milijonierius, man atrodo, net jam buvo turtą atėmęs, bet po to Adamo mama susirgo Alzhaimerio liga, tėvui prireikė vaikų pagalbos ir kažkaip dabar sugyvena, visi prižiūri mamą, vienas kitam padeda. Kitas bičiulis indas vedė kinietę, tai jo tėvai irgi labai blogai reagavo, paskui susitaikė. Mano patirtis rodo, kad šeimos pasipiktinimas yra laikinas ir susitaikius su situacija, kad kitaip nebus – pasikeičia. Niekas nenori prarasti vaiko ir anūkų dėl jo žmonos odos spalvos ar tautybės. Nors, vienos pažįstamos indės, kuri ištekėjo už brito, tėvai jos atsisakė ir nutraukė visus santykius…

Praeivių žvilgsnių nesulaukia niekas, nes visos pažįstamos mišrios šeimos gyvena visuomenėse, kur tai įprasta.

Ar pažįstate homoseksualių žmonių, kurie yra ilgalaikiuose santykiuose, gyvena kartu arba norėtų sukurti šeimą?

Taip, pažįstu. Vieną porą čia, Ženevoje, vienas berniukas lietuvis, kitas ‒ prancūzas, kartu gyvena, darželius želdina prie namo. Labai gražiai gyvena. Vieną šveicarų homoseksualų porą pažįstu. Latvių lesbiečių porą pažinojau, bet nutrūko ryšys.

Ką manote apie tai, kad kai kuriose tokiose šeimose jau auga vaikai?

Manau, kad ir tiems vaikams, ir jų tėvams nėra lengva, nes vaiką auginti tradicinėje šeimoje jau sunku, bet nieko blogo irgi nematau. Manau, kad reikia įstatymiškai labai apsaugoti ir tuos vaikus, ir jų tėvus, ypač skyrybų atveju. Sudėtingiausia, žinoma, donorystės ir biologinių tėvų problema, bet tam ir turi vykti tokių šeimų ir jose jau užaugusių vaikų debatai, kad nustatytume, kaip geriausia šį reikalaą organizuoti.

Ko palinkėtumėte kiekvienai šeimai?

Darnos ir gebėjimo vieniems kitus apsaugoti, išsaugoti, paremti ir mylėti!

Parašykite komentarą