LGBT šeimoms svarbūs klausimai: reikalaukime savo politikų suklusti

Šeima ir vaikai

2012 m. vasarą buvo atliekama apklausa, skirta sužinoti daugiau apie seksualinių mažumų šeiminę padėtį ir atskleisti požiūrį į šeimą. Apklausoje dalyvavo daugiau kaip 80 žmonių, iš jų dauguma turėjo ilgalaikių santykių. Apie 20 proc. žmonių nurodė, kad augina vaikus, iš jų praktiškai 100 proc. tos pačios lyties asmenų, kurie kartu šeimoje augina vaikus, yra moterys, nors yra keli atvejai, kai yra ne donoras, o gėjus tėvas, kuris tokiu būdu susilaukia vaikų.

Kai mes pasakėme šiuos skaičius kai kurioms šeimoms, jos labai nustebo –TIK 20 proc.? Jos teigė, kad dauguma jų pažįstamų lesbiečių ir biseksualių susilaukia vaikų arba iš  santykių su vyrais, santuokų, arba kartu, donorą atradusios Lietuvoje arba užsienyje. Tai štai tas baubas, kuriuo gąsdinami Seimo nariai, tos homoseksualios šeimos, kurios kada nors būtų (bet nebus, nes joms užkirstas kelias). Kol nematai, galima prisigalvoti baisybių. Realybėje  – tai moterų veidai.

Amerikoje paskaičiuota, kad santuoka suteikia virš 1000 skirtingų teisių: santuokinis statusas turi reikšmės ir baudžiamojoje, ir mokesčių, ir civilinėje, ir daugybėje kitų teisės šakų. Todėl siūloma partnerystė nėra pankankamas šeimų apsaugos garantas.

Saugumas

Kodėl šeimos nebando kovoti už savo teises? Vėlgi, apklausa rodo, kad jos jaučiasi nesaugiai. Didžiausias saugumas – su artimiausiais šeimos nariais, bet ir tai, kad yra „visiškai saugūs“, nurodė lygiai pusė, t. y. 50 proc. respondentų. Iš pradžių pamanėme, kad skaičius gana didelis. Bet ar sakytumėte, kad jis didelis, jei sužinotumėte, kad tik pusė heteroseksualių Lietuvos žmonių jaučiasi visiškai saugūs savo artimiausioje šeimos aplinkoje? Tik 13 proc. nurodė, kad jaučiasi visiškai saugūs gatvėse. Taigi  antras aktualus klausimas – neapykantos nusikaltimų pažabojimas. Ir kalbame ne tik apie tai, kad jeigu sumušamas ir apiplėšiamas gėjus, o plėšikas prisipažįsta žiniasklaidai, kad „nekenčia tokių“, tai nėra tiktai plėšimo nusikaltimas. Kalbame taip pat ir apie žiniasklaidos priemones, ir bažnyčių  sakyklas, ir Seimo salę, kuri kartais tampa individualios neapykantos tribūna.

Smurtas artimoje aplinkoje

Kiti klausimai, kurie yra svarbūs atstovaujant mūsų interesus – smurtas artimoje aplinkoje. Didelis smurto pavojus yra atsiskleidimo laikotarpiu, kai paauglai ar jau suaugę LGBT asmenys prisipažįsta aplinkiniams, įvardija save kaip tokius. Taip pat labai paslėpta ir gili yra smurto vienalytėse porose problema.

Teisiniu požiūriu niekas nekliudo taikyti Aplinkos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo LGBT asmenims – apibrėžimas yra toks platus, kad įstatymą teismai taiko ir smurtaujant pries anytą, ir pries tolimą giminaitę. Tačiau ar pagalbos sistema pasiruošusi praktiškai atliepti jų interesus?

Negana to, vis dar nepasirašome 2011 m. Istambulo Konvencijos dėl Dėl smurto prieš moteris ir šeiminio smurto prevencijos bei kovos su juo. Kodėl? Viceministrui nelemtai išsprūdo, kad tokia Vatikano pozicija, o su Vatikanu Lietuva (visada) sutinka. Boikotuoti Konvenciją pasiūlyta dėl to, kad ji įtraukia ir nediskriminavimo principą, įskaitant ir dėl seksualinės orientacijos. Reiškia, ratifikavusi Konvenciją, valstybė turėtų ir lesbietes, ir biseksualias moteris saugoti nuo smurto. Vatikanui tai atrodo nepriimtina. Sunku suprasti, tiesa – juk  kalbame apie smurtą? Be to, Lietuvos įstatymas sudaro visas galimybes taikyti jį ir vienalytėms poroms.

Kokie dar klausimai svarbūs Jums? Parašykite!

 

 

 

Parašykite komentarą