Šeimos sąvoka Lietuvoje – šventieji eksperimentatoriai

Laima Vaigė

Teisininkė Laima Vaigė

Grupė Seimo narių ir vėl žada pateikti Konstitucijos 38 straipsnio pataisas, kuriomis šeima siejama tik su santuoka, tėvyste ir motinyste.

Tai reiškia, kad ilgą laiką gyvenantys kartu vyras ir moteris nebūtų laikomi šeima, kurią įsipareigoja ginti ir saugoti valstybė. Net ir tada, kai jie susilauktų kartu vieno (ar viso pulko) vaikų. Tokiu atveju po vienu stogu gyventų kelios atskiros šeimos – vaikas su tėčiu, vaikas su mama. Tačiau į judviejų tarpusavio santykį, jei pasirenkama neįforminti santuokos, pagal šią iniciatyvą reikia žiūrėti kaip į bevertį.

Užribyje liktų (taptų bešeimiais) ir daugybė vaikų, globojamų senelių, nebiologinių tėvų, šeimos draugų žuvus tėvams, ir kt. Broliai ir seserys, seneliai ir močiutės – priėmus pataisas mums nebe šeima, o nebent giminaičiai.

Pateikimo tikslas – švaistyti laiką ir pinigus?

Ko iš tiesų siekiama tokiais pasikeitimais?

Pirma – sukompromituoti tuos, kurie šiuo metu valdžioje. Šiems galiausiai kristų dėmė, jei valdymo metu būtų priimtas LR tarptautiniams įsipareigojimams prieštaraujantis teisės aktas. Tiesą sakant, jau krito – geresnį akibrokštą ES prezidentavimą pabaigai sunku sugalvoti. Šitaip parodome, kokie klausimai laikomi universaliai prioritetiniais – rasti tinkamą žodį žmogaus gyvenimui, suplanuoti už jį/ją, kada šiam tuoktis, turėti vaikų. Daugiau problemų Lietuvoje nėra – o gal jos tiesiog per daug sudėtingos, kad vertėtų gilintis?

Antra, tai mokesčių mokėtojų pinigų, Seimo ir visų mūsų laiko švaistymas. Pataisos turi galybę problemų: taip pataisytas Konstitucijos straipsnis prieštarautų ne tik Lietuvai galiojančiai tarptautinei teisei, bet kitiems tos pačios Konstitucijos straipsniams. Tačiau sakoma, kad tai labai patenkins Romos Katalikų Bažnyčiai (RKB) atstovų lūkesčius. Viena iš tų atstovių turbūt esu ir aš, nes kažkada (nelabai klausiama) buvau pakrikštyta, o išeiti iš Lietuvos RKB – neįmanoma. Nepaisant to, kad RKB – tik viena iš 9 tradicinių bažnyčių Lietuvoje, Dagys įžiūri ES teisėje Šv. Marijos nimbą. O tai reiškia – ji turi kaboti virš visų lovų ir vaikiškų lovelių – visai nesvarbu, ką ten iš tiesų sako ES teisės normos.

Reikia pabrėžti, kad tokios Konstitucijos, kuri surištų šeimos sąvoką tik su santuoka ir  biologine tėvyste, Europoje išties nėra. Net Rusijoje, kuri, skirtingai nuo daugumos ES valstybių narių, iš lėto traukia šeimos teisės konservatyvėjimo linkme. Mums – pakeliui?

Dagio ir kompanijos vizija

Gimsta nauja „motinystės“ vizija Lietuvoje. Ne, tai nėra darbą ir šeimą derinanti motina, užimanti savęs vertą poziciją. Tai – vaiką iki 18 m. auginanti nedirbanti motina. Tokios sampratos negirdėjote jau gerą šimtą metų? O Lietuvoje ją bando prakišti nuo 2007 m. (žr. Paramos šeimai pagrindų įstatymo projektą). Į „vietą“ (virtuvė, vaikai, bažnyčia) grįžusioms moterims siūloma socialinė parama (6 straipsnis).

Be to, labai „geros“ idėjos gimsta Rusijoje. Štai ten priėmė įstatymą, pagal kurį nepilnamečius reikia saugoti nuo neigiamos informacijos apie homoseksualumą ar biseksualumą – ir pas mus priėmė. Ir pritaiko – pvz., neleidžiant reklamos, kurioje švystelėjo marškinėliai su žodžiais „šeimos įvairovė.“ Dar bus šokas vaikams.

Dabar Rusijoje užsimota atimti vaikus iš tos pačios lyties šeimų. Štai augina lesbietė vaiką su savo partnere. Galbūt ji susirado donorą privačiai (tarp draugų rado žmogų, kuris sutiktų kartą ar kitą patalpinti savo spermą į indelį). O gal – tai vaikas iš ankstesnės santuokos ar partnerystės su vyru. O gal jos pasinaudojo spermos banko užsienyje paslaugomis. Nesvarbu. Pagal naujai galiojančią viziją, vaikus iš tokių šeimų reikėtų atimti.

Absurdiški teiginiai, kad draudimas smurtauti prieš vaikus nulems prekybą vaikais. Homoseksualai nenori jūsų vaikų – jie nori ramybėje auginti savuosius. O vaikų prekyba jau vyksta – stambiais mastais, tačiau  mažai kam tai rūpi. Jei keturiolikos metų prostitutė parduodama (ne, ji nesirenka to pati) ant plento ar stotyje – argi tai  sudomins rinkėjus?  Štai žaidimas homoseksualumo baubu – užtikrina susidomėjimą.

Tikrieji „juvenaliniai“ siaubai – šeimos policija, kuri kėsinasi į vaikus vien dėl to, kad jų tėvų orientacija – tariamai neteisinga. Tokių homoseksualių žmonių, kurie augina vaikus, Lietuvoje yra (anot Všį Įvairovės ir edukacijos namų, mažiausiai penktadalis). Nežinia, ką jiems ruošia Dagys ir kompanija, parengę ir Civilinio Kodekso pataisas dėl „vaiko prigimtinės teisės į tėvą ir motiną“… Tais pačiais baubais spekuliuojantis P.Gražulis nevynioja žodžių į vatą: „reikia sekti Rusija“.

Žvelgiant dar toliau, prigimtinė teisė į tėvą ir motiną, „teisingai“ painterpretuota, gali padėti nutiesti kelią skyrybų apsunkinimui. Prašai nutraukti santuoką? Prisiimk atsakomybę. Atsakomybės už skyrybų inicijavimą idėja jau seniai sklando tarp konservatorių. O Rusijoje – D. Medvedevas ką tik parėmė projektą, 75 kartus pakeliantį mokestį už santuokos nutraukimą.

Reikia paminėti, kad absoliuti dauguma iniciatorių yra moterys, kurios po faktinio išsiskyrimo nebeapsikenčia tempti visos naštos vienos. Po teismo sprendimo jos bent jau įgauna teisę prašyti (nebūtinai gauna) tą minimumą vaikų išlaikymui. Vizija – moteris reikia nubausti, kad skirtis nenorėtų.

Pasiūlymas: būkite ambicingesni

Tiesą pasakius, kam apsiriboti tik 38 straipsniu? Nors garsiajame nutarime Konstitucinis Teismas aiškino būtent šį straipsnį, (todėl Seimo nariai dabar užsimoja pamokyti Konstitucinį Teismą apie konstitucinę teisę). Tačiau potencialiai taisytini ir kiti, nes ir jie gali būti išaiškinti „neteisingai“.

Štai 18 straipsnis numato, kad visų žmonių teisės prigimtinės, 22 kalba apie privataus ir šeimyninio gyvenimo neliečiamumą, o 29 įtvirtinamas lygiateisiškumas. Todėl dėl tikslumo juos irgi reikėtų pakoreguoti, pavyzdžiui, taip:

29 straipsnis
Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, BET KAI KURIE ŽMONĖS LYGESNI UŽ KITUS.

Be to, KT minėtame nutarime pasisakė, kad „pagal konstitucinį  teisinės valstybės principą, Seimas, kaip  įstatymų leidžiamosios valdžios    institucija, vykdydamas    savo konstitucinius įgaliojimus ir teisės aktais reguliuodamas  šeimos santykius,  inter  alia  formuluodamas  šeimos  sąvoką,   privalo paisyti Konstitucijos ir iš jos kylančių reikalavimų, inter  alia lygiateisiškumo, žmogaus orumo, privataus gyvenimo gerbimo.“

Žodžiu, jei jau teisinės valstybės principas užtikrina, kad reikia paisyti lygiateisiškumo, ir juo remdamasis, KT „neteisingai“ interpretuoja Konstituciją, tai turbūt vertėtų apriboti ir tą nelemtąjį teisinės valstybės principą?

Tarptautinė teisė – „darom, kaip norim“

Laidoje „Lietuvoje tiesiogiai“ diskutuojant su ponu Dagiu – jei diskusija galima pavadinti įžūlius kaltinimus melu, reikalavimus pasiaiškinti „kas jūs tokia“ ir t.t. – supratau, kad šis ponas mano, jog tarptautinė teisė Lietuvai negalioja.

Žinoma, galima pasirašyti gražiai skambančias Konvencijas (jei Vatikanas pritaria). Ir ES pinigai mums ne pro šalį.  Tačiau laikytis įsipareigojimų – kam?

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra paaiškinęs privataus ir šeimos gyvenimo ribas, šie išaiškinimai yra aktualūs ir Lietuvai, ratifikavusiai Konvenciją, ja praplėtusiai savo LR Konstitucijoje esantį žmogaus teisių katalogą. Šeimos santykius gali sukurti tiek nesusituokę heteroseksualūs, tiek homoseksualūs asmenys (Schalk ir Kopf prieš Austriją, 2010), jie neprivalo turėti vaikų. Vos prieš savaitę Strasbūro teismas patikslino, kad partnerystė negali būti skirta tik išskirtinai tik skirtingų lyčių asmenims (Vallianatos ir kiti prieš Graikiją, 2013). Taigi, valstybės gali rinktis tarp lyčiai neutralios santuokos arba partnerystės teisės normų. Atskirties pasirinkimo (jau) nėra.

Tik nuo Lietuvos įstatymų leidėjo priklauso, ar bus patvirtinta, kad svarbu skatinti Lietuvos žmones sudaryti santuokas. Pavyzdžiui, Švedijoje ir keliose kitose ES valstybėse narėse santuoka laikoma reikšmingu institutu, todėl buvo nutarta partnerystės atsisakyti, paliekant tik visiems žmonėms prieinamą santuoką. Tuo tarpu Nyderlanduose galioja ir santuokos, ir partnerystės institutas. Ką mes rinksimės – stiprinti santuoką, o gal leisti didesnį santykių pliuralizmą – priklauso nuo visų vertingų Lietuvos žmonių, ir jų deleguotų atstovų. Tačiau akivaizdu, kad represinės priemonės – teisiškai, politiškai ir morališkai nepriimtinos. Belgijoje krikščionys demokratai siūlė priimti lyčiai neutralią santuoką su šūkiu „gailestingumas yra teisingumas“, Anglijoje visiems prieinamą santuoką irgi pasiūlė konservatoriai. Gi pas mus, tariamas „individualizmas“ šeimos klausimais – o iš tiesų – tiesiog sekimas stereotipais yra būdingas visų partijų atstovams.

„Darom, ką norim“ požiūris į tarptautinę teisę reiškia, kad ignoruojame pareigas, kurias esame prisiėmę. Jei Lietuva nori būti rimtai vertinama tarptautinėje arenoje – kaip teisinė valstybė, kaip lygiavertis, įsipareigojimų besilaikantis žaidėjas, tokio požiūrio privalome atsisakyti. 

VŠĮ Įvairovės ir edukacijos namai

2 Comments įrašui "Šeimos sąvoka Lietuvoje – šventieji eksperimentatoriai"

  1. Sarune sako:

    Del priklausymo RKB – as pasekiau situo straipsniu (http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vilniuje-masine-romos-kataliku-baznycios-tikejimo-atsisakymo-akcija.d?id=34010495) ir parasiau arkivyskupijai prasyma isbraukti mane is ju ‘aveliu’ sarasu. Labai greitai gavau oficialu patvirtinima, kad esu laisva:)

  2. Laive sako:

    Ačiū už info, Šarūne! Reikės prie progos pabandyti. Keli pažįstami gavo atsakymus, kad išeiti neįmanoma, gali būti nebent ekskomunikuoti (atskyrimas nuo Bažnyčios – bažnytinė bausmė). Tačiau visame pasaulyje tai yra įmanoma, o neleidimas išeiti pažeistų religijos laisvę. Šaunu girdėt, kad praktika keičias ir RKB jau paleidžia aveles. Gal čia dar nuo arkivyskupijos priklauso… Na, nepabandęs nežinosi:)

Parašykite komentarą