Kaip išsaugoti santykius?

Vienas kitą mylinčių žmonių santykiai yra pagrįsti pagarba vienas kitam, artumu. Jei nejaučiama saugumo, nėra tarpusavio ryšio, galime prarasti sugebėjimą bendrauti džiaugsmingai, spontaniškai. Jei to nepastebėsime, tai gali užgesinti meilę ir laimę.

Kiekvieniems santykiams gresia iširimas, todėl labai svarbu pastebėti jų pablogėjimo pradžią. Kai partneriai išdrįsta apie tai kalbėti, pripažinti savo dalį kaltės, nori keistis, savo santykius laiko svarbiausiu dalyku, tai net sudėtingiausios problemos gali būti išsprendžiamos.

Pasitikėjimo trūkumas

Nesugebėjimas pasitikėti partneriu gali pasireikšti įvairiai – tai ir nuolatinis jausmas, kad partneris elgiasi negarbingai ar ką nors slepia, atsiranda nepasitikėjimas, nuolatinis jausmas, kad nesulauksime pagalbos, kai mums jos labiausiai reikės, bijome, kad mumis tik pasinaudos, nesijaučiame saugūs, nerandame savęs tuose santykiuose.

Kodėl mes taip elgiamės

Mes dažnai žavimės tomis partnerių savybėmis, kurių mums trūksta patiems, todėl jas taip ir vertiname.  Laikui bėgant poreikiai gali keistis, skirtingas vertybių suvokimas gali pradėti trukdyti, kyla daug  nepasitenkimo,  kurį netrukus seka pavydas, pagrįstas asmeniniu nesaugumo jausmu ir baime būti paliktam. Mes stengiamės kontroliuoti savo partnerius, kad jie nesurastų ko nors geresnio ir nepaliktų mūsų.

Žmonės, buvę nuskriausti ar įskaudinti vaikystėje ar ankstesnių santykių metu, sunkiau pasitiki kitais, būna mažiau atviri naujiems santykiams. Nesusikalbėjimo akimirkos gali sugriauti pasitikėjimą, priversti vėl jaustis nesaugiai.

Kai nesusikalbėjimas tampa problema

Pasak Niujorko Stony Brook universiteto poros santykių specialisto dr. Arthuro Arono, vienas kitą mylinčių žmonių santykiai padeda atsiskleisti asmenybėms, kartu mokantis, lavėjant, perteikiant vienas kitam gyvenimišką patirtį, perimant vienas kito pomėgius, prisiimant riziką.

Tačiau pasitikėjimo trūkumas duoda atvirkštinį rezultatą – gyvenimas pasidaro suvaržytas, kai mes bandome kontroliuoti partnerius ar priversti tenkinti vienos pusės poreikius. Pasekmės

Pasitikėjimo trūkumas tampa priežastimi, verčiančia nutolti, pykti ant kitų. Kai mes nenorėdami atstumiame kitus žmones, neprisileidžiame jų, mes negauname tos tikrosios meilės, kurią jie galėtų mums duoti.

Ką daryti?

Išsiaiškinkite, ar pasitikėjimo trūkumas – jūsų ar partnerio netinkamo elgesio pasekmė? Ar dar galite pasitikėti vienas kitu? Jei atsiranda nepasitikėjimas, kas jį sukelia – nesaugumas, senos nuoskaudos, priklausomybė nuo žalingų įpročių, depresija ar dar kas nors? Jei yra konkretus dalykas, dėl ko sumenko jūsų pasitikėjimas, svarbu pradėti kalbėtis apie tai nekaltinant vienas kito.

Jei būtina, nuspręskite, koks elgesys jums nepriimtinas ir nustatykite partneriui jums priimtinas elgesio ribas. Jei partneris nepateisina jūsų vilčių, reikia įvardyti, kokie jūsų norai nevykdomi ir ieškoti bendrų sprendimų. Rimtesnių problemų atvejais reikalinga ir specialisto pagalba – išdavystės nuoskaudų pašalinimui, žalingų įpročių, nestabilumo, nesugebėjimo savęs kontroliuoti gydymui.

Tarpusavio kaltinimai

Dažnai atsakomybė už blogą elgesį suverčiama partneriui. Mes esame linkę mąstyti, kad mes geriau darome tam tikrus dalykus ar žinome, kaip antroji pusė turėtų keistis, bandome „perauklėti“.

Kodėl taip elgiamės?

Kai kas nors nesiseka, mes automatiškai ieškome nesėkmės priežasčių ir bandome ištaisyti padėtį. Tai esame įgiję evoliucijos eigoje stengdamiesi išsaugoti šeimą, įveikti pavojus dėl savo palikuonių. Kontrolės stoka daugelį žmonių taip pat verčia jaustis nesaugiai. Kaltinimas ir stengimasis pakeisti partnerį susijęs su noru kontroliuoti savo gyvenimą, išsiaiškinti priežastis ir numatyti pasekmes.

Kodėl tai tampa problema?

Daugelis problemų yra sudėtinės, jos neturi vienos priežasties. Pavyzdžiui, asmuo negali susirasti gerai mokamo darbo, nepaisant didelių pastangų, dėl netinkamos gyvenamosios vietos, amžiaus ar ekonominės padėties. Mūsų partneris gali nedaryti nieko blogo. Taip pat kai kurie charakterio bruožai, pvz., intravertiškumas, inteligencija, jautrumas, energingumas yra reliatyviai pastovūs, įgimti, nekeičiami. Mes galime situaciją matyti „per savo prizmę“, o partneriui gali viskas atrodyti kitaip.

Kito žmogaus kaltinimas visuomet iššaukia atsakomąją gynybinę reakciją ar skatina atsitraukimą, atsiribojimą. Tai sukuria nesusipratimų grandinę, kyla pyktis, partneriai įskaudina vienas kitą.

Pasekmės

Tarpusavio kaltinimai sukuria užburtą ratą, iš kurio sunku ištrūkti. Tada elgiamasi nenatūraliai, stengiamasi pasirodyti geresniais, nei esame iš tikrųjų. Pamirštami tikrieji ryšiai, saugumas.

Kaip elgtis

Atidžiai išanalizuokite savo veiksmus, numatykite jų pasekmes, pasvarstykite, kaip jie gali būti susiję su problema. Prisiimkite visą atsakomybę dėl savo kaltės, ar to pasekmė būtų nesusikalbėjimas, nerealūs lūkesčiai, pykčio priepuoliai, nepalaikymas sunkiu momentu. Jei jūs jaučiate, kad jūsų partnerio veiksmai jus taip pat skaudina, pasakykite apie tai supratingai, akcentuokite savo jausmus, venkite griežto vadovaujančio tono. Siūlykite, o ne reikalaukite.

Kritika, pažeminimas

Jei jūs neigiamai vertinate savo partnerio išvaizdą, norus, charakterį, sugebėjimus, nepagarbiai kalbatės su partneriu, jūs jį žeminate.

Kodėl mes taip elgiamės

Esama daug priežasčių, kodėl partneriai kritikuoja vieni kitus. Gali būti, kad to jie išmoko sekdami savo tėvų pavyzdžiui ir nesupranta, kokių pasekmių tai gali turėti. Savimylos, bijantys artumo, bando apkaltinti partnerį, tai veda prie klaidingų sprendimų. Kitais atvejais žmonės laiko nuoskaudą savyje, tai irgi gali išsilieti kandžiais komentarais. Nepasitikintys, bijantys būti palikti bando kontroliuoti kritikuodami ir žemindami partnerį, partneriui lieka viena išeitis – gintis ar palikti antrąją pusę.

Problemos priežastys

Kritika ir partnerio žeminimas sugriauna pasitikėjimą ir mažina savivertę. Visi turi silpnybių. Mylėdamas kitą asmenį žmogus turi suprasti, priimti kitą asmenį tokį, koks jis yra, palaikyti jį, kelti jo savęs vertinimą. Mylintis žmogus pabrėžia partnerio stipriąsias savybes, o ne pastebi, ką jis daro ne taip.

Pasekmės

Tyrėjas John‘as Gottman‘as kritiką partnerio atžvilgiu ir „nuolatinį terorizavimą“ vadina dviem iš keturių svarbiausių „Apokalipsės pranašų“ – jei nesiimama priemonių, tai pranašauja greitą santykių baigtį. Remdamasis susituokusių porų tyrimu, jis teigė, kad tos poros, kurių bendravimo pagrindas – tarpusavio kritika, išsiskyrė dešimčia metų anksčiau nei kitos.

Ką daryti

Pasitelkite į pagalbą empatiją. Pasimokykite rūpestingumo, pasitelkite psichoterapiją, tai padės susitvarkyti su problemomis. Jei partneris elgiasi ne taip, kaip jūs tikėjotės, pagalvokite, kas privertė jį taip pasielgti, kur dingo nuoširdumas, kurį nustelbė pyktis. Verta atpažinti ne tik savo problemas bet suprasti ir partnerį, atspindėti jo jausmus, kartu aptarti kaip matote tą pačią situaciją. Neleiskite, kad noras kontroliuoti užgniaužtų tai, ką taip ilgai kūrėte.

Emocinis nutolimas

Poros nelinkusios kalbėtis apie savo jausmus ir norus, kurie jiems svarbūs. Kuo ilgiau emocijos neišreikštos, tuo stipresniu pykčiu jos pasireiškia.

Kodėl mes tai darome

Niekas nenori pasirodyti silpnas, pažeidžiamas, ypač, jei jaučiame, kad į mūsų giliausius jausmus nebus atsakyta. Gali būti ir taip, kad partneris nežino, kaip elgtis, jei kitas nesijaučia laimingas. Mes dažnai nemokame įsijausti į kito problemas, bet iškart bandome jas spręsti. Žmonės, patyrę ankstyvą netektį, tėvų neatsakingumą, skyrybas, smurtą, gali būti užsidarę, bijoti atvirumo.

Kodėl tai yra problema

Emocinis nutolimas gali sukelti partneriams abejonių, ar jų poreikiai kad nors bus patenkinti. Sutuoktiniai pradeda jaustis kaip tik gyvenantys drauge pažįstami, jie gyvena atskirą gyvenimą, kalbėdamiesi tik apie buitinius dalykus. Seksualiniai santykiai atšąla, sustiprėja nuoskauda ir vienišumo jausmas. Vienas iš sutuoktinių gali pradėti ieškoti kitų būdų emociniams poreikiams patenkinti – pernelyg įsijaučiama į tėvo (motinos) vaidmenį, sureikšminamas socialinis statusas, pasineriama į darbą ar leidžiamasi į meilės romanų paieškas. Galiausiai tokios poros išsiskiria.

Ką daryti?

Norint atkurti emocinį artumą reikia stengtis būti natūraliam ir atviram. Reikia turėti drąsos keistis, atsikratyti netinkamų įpročių, kurie galbūt lydėjo mus visą gyvenimą. Psichologai taip pat gali padėti nustatant poros santykių problemas ir ieškant naujų elgesio formų.

Kartais labiau reikalinga individuali terapija, kad būtų įveiktas tarpusavio nepasitikėjimas, emocinis šaltumas, nuoskaudos. Atkuriant poros santykius svarbu, kad būtų patenkinti abiejų sutuoktinių norai, nebūtų aukojamasi kieno nors sąskaita. Tai svarbu partneriams atgaunant pasitikėjimą, mokantis vėl iš naujo reikšti jausmus.

Įvairių šeimų poras konsultuoja psichologė Junona.

Parengta pagal delfi

Parašykite komentarą