Knyga apie iššūkius

Francos Düwel „Džulė ir Snieguolė“ ‒ knyga, kurią verta perskaityti. Deja, viršelis gali atbaidyti kiekvieną blaiviai mąstančią mergiotę: jis rausvas su širdutėmis. Feeeee… Neskubėkite purtytis: gal čia yra tai, ką išmanantieji karo strategijas pavadintų „Trojos arklio“ manevru (kas yra Trojos arklys, siūlau pasiskaityti kurioje nors enciklopedijoje, kurių, tikiu, pas jus gausu, arba ‒ tiesiu taikymu drožkite į biblioteką, jei namie knygų nekaupiate, o tai irgi visai neblogai, nes yra daugybė kitų būdų gauti reikalingą literatūrą :)  ).

Tad dėmesio ‒ spjaunate į rūūūūūūžavą viršelį ir puolate skaityti.

„Džulė ir Snieguolė“ parašyta kaip Džulės dienoraštis. Jai ‒ dvylika (su puse…) metų. Bet jei jūs vyresnės, nenumokite ranka. Geros knygos tuo ir geros, kad jas įdomu skaityti bet kurio amžiaus žmonėms. Štai man ‒ trisdešimt septyneri ir patikėkite, nesijaučiu nei suvaikėjusi, nei besistengianti mėgdžioti kietą paauglę. O geras knygas vaikams ir paaugliams skaitau kaip suaugusi ‒ atpažindama ten kadaise savo išgyventus dalykus. Tik žiūrėdama į juos jau kitomis akimis.

Francos Düwel knygoje rašoma apie tai, kaip išdrįsti apginti tą, iš kurio klasėje nepelnytai tyčiojamasi. Svarbi tema? Dar ir kaip. Knygos siužeto nepasakosiu, nes bus neįdomu skaityti ‒ pasakysiu tik tiek, kad nuotykių, įvairių linksmų ir nelabai linksmų nesusipratimų ten yra per akis. Humoras labai padeda, kai reikia gilintis į sudėtingas situacijas. O pati situacija knygoje, va, kokia:

Į Džulės klasę ateina naujokė Šarina, kurią visi ima pravardžiuoti Snieguole dėl juodų plaukų ir blyškios odos. Prie to prisideda ir geriausia Džulės draugė Hana, kuri yra klasės lyderė. Ji net dainelę tokią sugalvojo: „Snieguolė, plonuolė ‒ nei papų, nei lapų“, ir, aišku, sukurstė kitus, kad Šarina taptų klasės atstumtąja.

Kodėl Hana taip nekenčia Šarinos?

  1. kadaise ji jau mokėsi su Šarina kitoje mokykloje ir iš jos pavogė sidabrinę apyrankę. Žinoma, visiems ji pasakė, kad buvo atvirkščiai. Būtų baisiai nemalonu, jei apgavystė kokiu nors būdu išaiškėtų;

  2. ir Hana, ir Šarina yra simpatiškos, tik Hana atrodo kaip supermodelis, o Šarina ‒ kaip indėnų vado duktė. Dažniausiai supermodeliams indėnų vadų dukterys nepatinka;

  3. Šarina iš tiesų labai uždaro būdo, tyli mergaitė. Tokie žmonės nesugeba atsikirsti. Jie dar labiau sutrinka, skriaudikai tai pastebi ir jų atakos sustiprėja… užburtas ratas, ar ne?

O dabar pažiūrėkime, kas atsitinka Džulei.

  1. iki pasirodant Šarinai, juodvi su Hana buvo geriausios draugės;

  2. Džulė sako, kad jai nesvarbu, ar kiti žmonės ją mėgsta, ar ne, bet nenorėtų būti atstumtąja;

  3. svarbiausia ‒ ji linkusi išrėžti tiesą į akis, jei mato neteisybę, ir, žinoma, pasako Hanai, kad jos elgesys su Šarina yra ŠLYKŠTUS.

  4. pasekmės: Hana apskelbia visiems, kad Šarina ‒ lesbietė ir yra iki ausų įsimylėjusi Džulę.

Beje, išvadą, kad Šarina ‒ lesbietė, Hana padarė vadovaudamasi visišku stereotipu: anot jos, persirengimo kambaryje mačiusi, jog Šarina mūvi berniukiškas apatines kelnaites. Ar jums to užtektų, kad imtumėte spręsti, ką žmogus linkęs mylėti? Ne, ne ir dar kartą ne!

Bet patyčios – dar ne baisiausia… Šarinos mama viena augina ją ir beveik suaugusį brolį, ji ilgą laiką neturėjo darbo, kurį galiausiai rado kitame mieste, tad ryžosi išvažiuoti, tikėdamasi, kad brolis sugebės pasirūpinti Šarina. O jis ne tik nepasirūpino, bet dar ir ėmė smurtauti.

Tačiau Šarina bando nuslėpti, kad yra mušama. Ji bijo, kad tada jos mama, norėdama būti šalia vaikų, gali atsisakyti darbo. O jeigu neatsisakys – gal ją atims iš mamos ir atiduos į vaikų namus?.. Patikėkit, skriaudžiami vaikai labiausiai bijo netekti šeimos, todėl klaidingai galvoja, kad geriausia išeitis – tylėti ir kentėti. O klausiami, iš kur mėlynės, apsimeta, kad tiesiog paslydo ir susitrenkė.

Ką daryti Džulei, sužinojus, kad bendraklasę namie muša? Jei bendraklasė – netgi ne draugė? Jeigu užtarusi ją prieš klasę, ji pati rizikuoja tapti atstumtąja ir sulaukti patyčių? Sakysite – pasikalbėti su tais suaugusiaisiais, kuriais gali pasitikėti. Deja. Artimiausi Džulei žmonės – tėvai, bet jie turi savų problemų. Mama ką tik pagimdė ir susirgo depresija: tik guli lovoje ir verkia, o tėtis kaip išmanydamas bando padėti, bet jam tenka grįžti į darbą. Džulė nenori jų dar labiau jaudinti. Taigi pati ima ieškoti išeities. Ją išklauso… hm… nepažįstama moteris Šeron, kuri teikia sekso paslaugas telefonu. Čia ‒ atskira istorija, mat Šeron iš tiesų yra homoseksualus vyras, dainininkas, kuriam seksas telefonu yra tik papildomas būdas užsidirbti. Bet kiti homoseksualūs vyrai sekso telefonu skambindavo itin retai, todėl jam teko išmokti kalbėti aukštesniu balsu tarsi moteris ir aptarnauti heteroseksualus (juk kalbantys telefonu klientai nemato, su kuo kalba…). Šeron turi Džulės amžiaus seserį, tad nusprendžia, kad galbūt galėtų padėti jai susigaudyti, ir po daugybės pokalbių ne sekso temomis (milžiniškas sąskaitas, beje, aptiko Džulės mama ir apkaltino tėtį, kad šiam rūpi nešvankybės!) pataria Džulei nedelsiant skambinti į Vaikų ir jaunimo pagalbos liniją.

Ir visa laimė, kad klasėje yra tokių paauglių kaip Džulė. Ji šaunuolė: visas bėdas pavadina „iššūkiais“ ir sėkmingai su jais susitvarko. Be to, išmoksta atskirti tikrus draugus nuo netikrų ir nebijo paprašyti pagalbos, kai supranta, jog jos iš tiesų prireiks. O Hana oficialiu mokyklos direkcijos įsaku perkeliama į paralelinę klasę, kur nė nebando terorizuoti ir niekinti naujų bendraklasių. Nenuostabu ‒ juk jos tėvai turėjo apmokėti visas policijos ekipažo išlaidas, ir už tai Hana gavo aštuonias savaites namų arešto… bet plačiau apie šį įvykį sužinosite, perskaičiusios knygą.

Paklausite ‒ kaipgi meilės istorijos? Būta ir jų. Beje, paaiškėjo, kad Šarina ‒ visai ne lesbietė, ir, prisipažinsiu, man dėl to šiek tiek gaila… :)

Autorė:  NERINGA DANGVYDĖ

VŠĮ Įvairovės ir edukacijos namai

Parašykite komentarą