Stiprios vaikų emocijos – kaip reaguoti?

Ką darote, kai Jūsų mokyklinukas (-ė) ar paauglys (-ė)  įniršta, kai  supyksta taip, kad praranda savitvardą?

Ar Jūs išsigąstate, supykstate,  įsižeidžiate ir nesikalbate, o gal iškart puolate nuolaidžiauti ar spręsti situaciją?  O gal puolate į paniką ir tampate emocionalesnis net už patį vaiką? Nesijaudinkite, Jūs toks ne vienas (-a). Numaldyti vaiko pyktį ir įniršį – viena sunkiausių užduočių tėvams. Susidoroti su tuo ne tik sunku – galite jaustis nugalėtas netgi tada, kai neprarandate savitvardos.

Svarbu suvokti, kad Jūs negalite kontroliuoti vaiko emocijų ir jausmų, negalite pakeisti jo požiūrio į pasaulį, o to ir nereikia. Viskas, ką Jūs galite – tai mokyti atpažinti savo jausmus  bei skatinti atsakomybę už savo elgesį.

Kodėl svarbu susivaldyti?

Jei  ignoruosite vaiko įniršį arba rėksite ant jo, ar nusileisite vaiko reikalavimams, jis žinos, kaip jus valdyti ir pasiekti tai, ko nori. Net jei vaikas dar nemoka apibūdinti savo jausmų, jis supranta, kaip gali jus išgąsdinti arba išvesti jus iš kantrybės. Kai tik jis suvokia, kokios yra Jūsų silpnosios vietos, jis išmoksta jomis naudotis, ir toks elgesys tampa pagrindiniu jo problemų sprendimo būdu.

Prieš pradedant apie tai kalbėti, svarbu suprasti, kad pyktis – tai ,,antrinė reakcija“. Po juo slepiasi kiti nemalonūs jausmai. Tik pyktis mus mažiau žeidžia nei baimė ar nuoskauda. Reikėtų pabandyti prisiminti, kas galėjo išprovokuoti vaiko pyktį, ar tai buvo nusivylimas, liūdesys ar nuoskauda. Tai būtų didelis žingsnis į priekį. Pyktis gali būti naudingas. Jis signalizuoja, kad kažkas yra blogai. Pavyzdžiui, vaikas, nusivylęs, kad neišleidžiamas į draugo namus, ima elgtis isteriškai. 

Kaip susivaldyti?

Nereaguokite pernelyg emocingai. Kai vaikas įpykęs, jūsų audringas emocijų reiškimas tik pablogins situaciją, Jūs turite daryti viską, kad susivaldytumėte. Nueikite šalin, keletą kartų giliai įkvėpkite, stenkitės likti objektyvūs ir nepraraskite savikontrolės. Palikite vaiką vieną, jei jis jau pakankamai didelis. Jūs turite vaikui rodyti tinkamą pavyzdį, kaip reikia valdyti savo emocijas.

Jokiu būdu nepulkime emocionaliai reaguoti ar dar blogiau – mušti vaiką. Mums atrodo, kad mes tuoj pat turime malšinti vaiko pyktį, tačiau jei matome, kad nėra didelio pavojaus, duokime vaikui šiek tiek erdvės, leiskime jam išlieti susikaupusias emocijas.

Kaip atpažinti vaiko jausmus?

Neskubėkite daryti išvadų dėl vaiko elgesio. Jei Jūsų vaikas nuliūdęs – turi būti kažkoks jo elgesio pateisinimas, nors pyktis ir nepagrįstas. Vaikai, kaip ir suaugusieji gali jausti nusivylimą, pyktį ar tiesiog – jaustis nelaimingais. Jei vaikas elgiasi nepagarbiai, nesugeba paaiškinti savo elgesio, reikia palikti jį vieną, kol jis nurims. Galima pasakyti vaikui: „Suprantu, kad tu pyksti, man gaila, kad tu taip jautiesi“ ir palikti jį vieną.

Ką daryti?

Jei vaikas įpyksta taip, kad sako neapgalvotus dalykus, laužo daiktus, skaudina kitus, tada reikia kalbėtis apie jo elgesį.  Supraskite, kad pyktis – normali vaiko reakcija. Mes visi pykstame. Ne pats pyktis yra problema, o su juo susijęs elgesys. Nevarkite derėdamiesi su įpykusiu vaiku. Nepradėkite racionalaus pokalbio tuo metu, jis nebus veiksmingas. Nesistenkite įteigti vaikui savo požiūrio. Jūs tik dar labiau patys susinervinsite, ypač tai neveiksminga raminant vaikus, turinčius elgesio sutrikimų. Vėlgi reikia išlaukti, kol vaikas nurims.

Nebauskite vaiko už jo jausmus – atskirkite jausmus, nes visi jausmai yra geri ir – netinkamą elgesį. Nepraleiskite progos vėliau pasikalbėti su vaiku. Jei jūsų vaikas pakankamai didelis, kad galima būtų su juo kalbėtis apie tai, kas privertė jį supykti. Paklauskite, gal kas nutiko mokykloje, gal lankomame būrelyje, gal pakeliui į namus.

Tėvai, skiriantys pakankamai laiko vaikams, dažniausiai žino, kuo gyvena jų vaikai, kokie iššūkiai jų laukia kas rytą ir dėl ko jie nerimauja. Padėkite vaikui pradėti pokalbį užduodami atvirus klausimus. Išklausykite vaiką, nepertraukite jo.  Vėliau, galite pakalbėti apie tai, kaip galima išreikšti savo jausmus, kad tai neskaudintų aplinkinių ir nežalotų daiktų, galite kartu ieškoti būdų, kas galėtų vaikui padėti tokiose situacijose.

 

Parašykite komentarą