Ženklai, kad vaikas patyrė seksualinę prievartą

Lietuvoje kas ketvirtas vaikas yra patyręs seksualinį smurtą, parodė 2008-2010 metas mūsų šalyje atlikti įvairūs tyrimai. 

Ypatingą nerimą kelia tai, jog net 80 proc. seksualinio tvirkinimo atvejų vaikai gerai pažįsta tvirkintoją ir tik 10 proc. nukenčia nuo nepažįstamųjų. Didžioji dauguma seksualinio išnaudojimo nusikaltimų niekada nebūna atskleisti.

Kas yra ir kas nėra seksualinė prievarta

Paramos vaikams centro specialistai apibrėžė, kas yra seksualinė prievarta ir kaip ji reiškiasi.

Pasak jų, vaikų seksualinis išnaudojimas apjungia išprievartavimą arba mėginimą išprievartauti; seksualinį tvirkinimą; vaiko panaudojimą pornografijai; lytinių organų demonstravimą; atvirą kalbėjimą apie seksą, norint šokiruoti vaiką arba sukelti jo susidomėjimą; leidimą ar skatinimą žiūrėti sekso filmus arba pornografinius žurnalus.

Psichologai pastebėjo, jog pirma suaugusio reakcija į informaciją apie seksualiai išnaudojamą vaiką – „to negali būti”. Neigimas reiškiasi tiek asmenine žmogaus, tiek ir visuomene reakcija – „to negali būti šitoje šeimoje”, „to negali būti mūsų bendruomenėje”.

Jaučia didžiulę gėdą

„Deja, faktai rodo, kad seksualinio tvirkinimo atvejų yra visų sluoksnių šeimose, dauguma tvirkintojų yra vaikui gerai pažįstami žmonės, giminaičiai, ir kad vaikai nėra linkę meluoti apie seksualinį išnaudojimą“, – atkreipia dėmesį Paramos vaikams centras.

Psichologų teigimu, seksualiai išnaudojami vaikai, juolab patys mažiausi, „tikrai nesuprantantys to, kas iš tikrųjų vyksta, jaučia didžiulę gėda papasakoti apie šiuos įvykius. Jie išgyvena baimę, nerimą, izoliaciją, jaučiasi kitokie, yra padidintai jautrūs“.

Seksualinė prievarta tiesiogiai pažeidžia kūno ribas, tad ir jos pasekmės gali būti matomos „kūno elgesyje”.

Pasak psichologų, vieni vaikai pradeda ypatingai saugoti savo kūną ir vengti bet kokio kontakto, kiti – atvirkščiai: atvirai demonstruoja  ir „siūlo” savo kūną  kiekvienam, praradę normalias kūno ribas, negalėdami suvokti socialiai priimtų fizinio artumo ir atstumo normų.

Signalai, pranešantys apie siaubingą traumą

Paramos vaikams centro svetainėje išvardyti konkretūs ženklai, kurie gali rodyti, kad vaikas tapo seksualinio išnaudojimo auka. Atkreipiamas dėmesys, jog nė vienas elgesio pasireiškimas nėra „geresnis”, tai tik skirtingi būdai „pranešti” apie siaubingą traumą.

Pabrėžiama jog suaugusieji turėtų atkreipti dėmesį į šiuos pavojaus signalus vaikų elgesyje ir siekti profesionalios pagalbos, jei ikimokyklinio amžiaus vaikas:

  • Liečia/trina savo genitalijas nuolat ar iki skausmo.
  • Žaidžia moters ar vyro vaidmenis piktai, agresyviai, arba labai liūdnai. Nekenčia savo ar kitos lyties. Nemėgsta savo kūno, dažnai sako, kad jo kūnas negražus ir nešvarus.
  • Įkyriai domisi seksualine veikla, slapta bando liesti suaugusius, reikalauja, kad kiti jį ar ją liestų, Elgiasi įmantriai ir „seksualiai keistai”  – „gundo” suaugusįjį.
  • Prašo, kad žmonės nusirengtų nuogai, prievarta išrenginėja kitus.
  • Verčia vaikus žaisti „daktarą”.
  • Seksualinės žinios yra neadekvačiai išsamios vaiko amžiui, užduoda nepažįstamiems žmonėms įvairius seksualinius klausimus.
  • Atsisako apsirengti. Slapta demonstruojasi nuogas ar nuoga. Atsisako palikti žmones vienus vonioje arba tualete.
  • Bijo nusirengti kitų žmonių (gydytojo, bendraamžių, fizinio lavinimo užsiėmimuose ir pan.) akivaizdoje.
  • Viešai, įkyriai masturbuojasi, įtraukia į tai kitus vaikus.
  • Kiša daiktus į savo ar kitų vaginą ar užpakalį.
  • Nuogas imituoja tikrą seksualinę sueitį ar oralinį seksą. Imituoja lytinį aktą su kitais vaikais, gyvūnais ar žaislais.
  • Bijo tam tikrų specifinių vietų, tokių kaip vonia ar lova. Sutrikęs miegas – bijo užmigti, sapnuoja košmarus, miega labai neramiai, blaškosi, verkia per miegus.
  • Yra pasyvus, sukaustytas. Nėra spontaniškas. Pvz, fizinio lavinimo užsiėmimuose sėdi tiesiai, įsitempęs, suspaudęs kojas, tuo metu kai kiti vaikai spontaniškai šokinėja, laksto, rėkauja. Sportuodamas „keistai” juda, stipriai suspaudęs kojas, atrodo, lyg tarpukojis būtų surakintas.
  • Jaučia ypatingą nerimą, akivaizdžiai bijo, kai yra liepiama atsigulti ant nugaros, pvz., per fizinio lavinimo užsiėmimus.
  • Bijo, vengia prisilietimų, ypatingai iš suaugusių žmonių, „sustingsta” paliestas. Kilnojamas ar gaudomas, išlieka „tiesus” ir įsitempęs. Nejaukiai jaučiasi sėdėdamas ant kelių, pakviestas, ateina ir atsisėda, tačiau jaučiasi nejaukiai, sėdi įsitempęs.
  • Stebimi šie fiziniai požymiai – niežėjimas arba skausmas genitalijų srityje, sunkumai šlapinantis, skausmas gerklėje, sunkumai ryjant, genitalijų srities, analinės angos  traumos.

Pataria atsargiai vertinti keistą elgesį

Specialistai pabrėžia, kad vaikų domėjimasis seksualiniais dalykais yra nevienareikšmis reiškinys ir reikia būti ypatingai atsargiems, tiek vertinant tokį elgesį, tiek ir kalbantis apie tai su vaiku. Ne visi vaikai, patyrę seksualinį išnaudojimą, turi visus minėtus požymius, kai kurie demonstruoja tik vieną ar keletą.

„Vieno atskiro požymio nepakanka padaryti išvadoms apie seksualinį išnaudojimą, tačiau net ir vienas specifinis požymis turėtų atkreipti suaugusiojo dėmesį, paskatinti jį atidžiai stebėti vaiką ir pasikonsultuoti su specialistais“, – pataria Paramos vaikams centro darbuotojai.

Galimo seksualinio išnaudojimo vaikų elgesio pavyzdžiai

Penkiametė Katrė demonstruoja ankstyvą seksualinį elgesį. Auklėtoja dažnai ją mato besimasturbuojančią, kartą išgirdo, kaip Katrė prašė berniukų parodyti savo penį, kitą kartą, žaisdama su lėlėmis, ir guldydama jas vieną ant kitos, šnabždėjo lėlei į ausį „Aš pažadu, kad tau neskaudės”

Ketverių metų Jonukas negali užmigti. Keletą savaičių jam sunku nusiraminti dienos miego metu, o kai užmiega, miegas neramus, dažnai prabunda nuo baisių sapnų. Kartą Jonukas sako auklėtojai „Aš turiu paslaptį, bet negaliu pasakyti, kas tai yra”.

Vaikai pietauja, o trejų su puse Giedrė „malasi” kėdėje. Auklėtoja klausia, gal ji nori į tualetą. Giedrė atsako neigiamai, tačiau priduria, kad jai skauda užpakalį, kur dėdė Petras įdūrė.

Koks vaikų seksualinis elgesys yra natūralus? 

Vaikams būdingas natūralus seksualumas, tad kartais yra sunku atskirti natūralų ir sveiką elgesį nuo elgesio, kuris yra pavojaus signalas ir praneša mums apie vaiko išgyvenamą sumaištį.

Natūraliam ir sveikam seksualiniam elgesiui priskiriamas elgesys, skirtas tyrinėjimui ir informacijos rinkimui. Vaikai tyrinėja vienas kito kūną, žiūrinėdami, liesdami (pvz. žaisdami gydytoją). Su lyties vaidmenimis ir elgesiu susipažįsta žaisdami „namus“.

Tačiau pažymėtina, jog natūralus seksualinis vaikų elgesys visada yra laisvanoriškas, žaidimuose ir tyrinėjimuose dalyvauja to paties amžiaus, ūgio, išsivystymo lygio vaikai.

Toks seksualinis elgesys trunka ribotą laiką, pasitaiko kartas nuo karto, nedominuoja tarp visų kitų žaidimų.

Seksualiniai žaidimai gali priversti vaiką susigėsti, bet paprastai nepalieka gilaus pykčio, gėdos, baimės ar nerimo jausmų. Kai seksualinius žaidimus žaidžiantys vaikai yra užklumpami ir jiems paaiškinama, kad turi sustoti, toks elgesys pastebimai sumažėja.

Jei įtariate, kad vaikas patiria smurtą

Įtariantiems, kad vaikas patiria smurtą, specialistai pataria nebijoti kreiptis pagalbos į kompetentingus žmones. Tam, kad būtų galima argumentuoti įtarimą, reikėtų stebėti ir fiksuoti vaiko elgesį, tačiau vengti vertinimų.

Stebėti elgesį tai konstatuoti: „Jonas įkando, sulaužė, įspyrė”. Vengtinas vertinimas: „Jonas buvo tiesiog baisus, nedraugiškas”.

Svarbu, kaip galima tiksliau fiksuoti vaiko ir suaugusių žmonių elgesį.

Patariama pasitarti su profesionalais, vaikų teisių ar vaikų elgesio specialistais, neminint vaiko vardo ir pavardės tol, kol bus tikrai priimtas sprendimas apie įtarimus informuoti oficialias Vaiko teisių apsaugos tarnybas.

Atkreipiamas dėmesys, jog įtarimais reikėtų neskubėti ar net vengti dalytis su vaiko tėvais. Dažnai vaikas smurtą patiria būtent šeimoje ir skuboti veiksmai gali išgąsdinti šeimos narius arba sukelti pyktį, taip turėdami neprognozuojamų pasekmių vaikui.

Dar vienas patarimas – neskubėti išviešinti vaiko vardo ir pavardės, saugoti ir prireikus ginti jo privatumą.

Jei vaikas pats pasipasakojo apie prievartą

Paramos vaikams centro rekomendacijos, ką daryti jei vaikas pats pasipasakojo, kad yra skriaudžiamas:

  • Būkite atvira(s) ir supratinga(s). Išlikite ramus. Jei jūs sureaguosite labai emocionaliai – išsigąsite ar supyksite, vaikas nustos pasakoti. Patikinkite vaiką, kad jis gerai padarė papasakodamas jums.
  • Nesistenkite atlikti tyrimo ir apklausos. Palikite šį darbą profesionalams, jie išsiaiškins, kas, kur ir kada atsitiko. Išklausykite vaiką tiek, kiek vaikas jums gali ir nori tuo metu papasakoti. Dažnai tai yra sena paslaptis, kurią jis saugojo dienas, mėnesius ar net metus. Raskite ramią vietą šnekėtis. Paskatinkite vaiką išreikšti jausmus, bet netardykite jo.
  • Supraskite, kad vaikas išgyvena jausmų sumaištį. Dažnai smurtautojas yra artimas vaikui žmogus, šeimos narys, ir net jeigu vaikas turi stiprių negatyvių jausmų, jis taip pat myli tą žmogų ir bijo jį įskaudinti.
  • Tikėkite vaiku. Neišreikškite abejonės vaiko pasakojimu, neneikite to, ką išgirdote, kad ir kaip sunku būtų patikėti. Vaikai retai sukuria istorijas apie smurtą, ypač seksualinę prievartą. Jie linkę saugoti paslaptį ilgą laiką, nes jiems buvo grasinama, ar kartojama, kad tai yra jų pačių kaltė. Patikinkite vaiką, kad tai, kas atsitiko, nėra jo kaltė.
  • Paaiškinkite vaikui, kokių veiksmų imsitės. Įtarimas apie galimai patirtą smurtą yra pakankama priežastis pranešti apie tai Vaikų teisių apsaugos tarnybai. Pasakykite, kad jums reikės pasikalbėti su teta ar dėde, kuri jau yra padėjusi kitiems tokiems, kaip jis, vaikams. Patikinkite, kad nieko nesakysite tėvams, jei galimas smurtautojas yra šeimos narys.
  • Jei vaikas jums papasakoja apie patirtą smurtą (pvz., seksualinį) iš karto po įvykio, neprauskite vaiko ir neskubėkite pakeisti rūbų – tai gali būti svarbūs įkalčiai.
  • Nepasakokite kitiems žmonėms, kuriems to žinoti nebūtina. Gerbkite vaiko privatumą.

Jei vaikas pasirinko jus savo patikėtiniu, būkite kartu, kai jis tai turės papasakoti kitiems žmonėms, palaikykite, padėkite jam saugiau jaustis.

Daugiau patarimų tėvams čia.

Šaltinis

Parašykite komentarą