Moterys gali būti laimingos ir be santuokos

Ar santuoka daro moterį laimingą? Ar moterims, turinčioms nuolatinį partnerį, yra reikalingas oficialus meilės patvirtinimas? Pasirodo, tai priklauso ne tiek nuo asmeninių įsitikinimų, kiek nuo visuomenės, kurioje jos gyvena.

Kuo visuomenė konservatyvesnė, tuo nelaimingesnės yra moterys, gyvenančios su partneriais nesusituokusios. Tokios išvados priėjo Kelno universiteto Ekonomikos ir socialinės psichologijos instituto mokslininkai.

Psichologai Olga Stavrova, Detlefas Fetchenhaueris ir Thomas Schlösseris apklausė 22 tūkst. susituokusius ir kartu gyvenančius nesusituokusius vyrus bei moteris iš 28 šalių skirtinguose pasaulio kraštuose.

Skalėje nuo 0 (laimingi) iki 7 (visiškai nelaimingi) buvo matuojamas subjektyvus respondentų laimės pojūtis.

Mokslininkai įvertino ir skirtingų šalių visuomenėse vyraujančias normas. Nustatyta, kad Bulgarijoje, Meksikoje, Slovakijoje, Brazilijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose tradicinis moters vaidmuo ypač ryškus. Šiose šalyse nesusituokusios, bet kartu su vyrais gyvenančios moterys smerkiamos labiausiai.

Vokietijos, kur pasisakoma už lyčių lygybę, gauti rezultatai buvo maždaug vienodi. Šios šalies moterims nėra didelio skirtumo, ar jos kartu su vyrais gyvena susituokusios, ar ne.

Liberaliose Skandinavijos šalyse oficiali santuoka taip pat nesuteikia daugiau laimės nei gyvenant oficialiai neįforminus santykių.

Šis tyrimas paneigia iki šiol egzistavusią nuomonę. Ankstesni tyrimai rodė, kad susituokę žmonės yra laimingesni už tuos, kurie kartu gyvena nesusituokę. Buvo manoma, kad santuoka reiškia artimesnį ryšį, atsidavimą ir patikimumą. Būta ir tokių teiginių, kad susituokę žmonės yra neva religingesni ir dėl to – laimingesni.

„Mūsų rezultatai rodo, kad bent jau pačioms moterims jų laimė priklauso ne tiek nuo santuokos, kiek nuo dominuojančių visuomenės įsitikinimų apie socialinius vyro ir moters vaidmenis, – aiškina O.Stavrova. – Ar mūsų statusas, mūsų gyvenimo būdas, ar mūsų tikėjimas mus daro laimingus, priklauso ne tik nuo to, koks tai yra statusas ar tikėjimas, bet nuo to, kokioje visuomenėje mes gyvename, ar ji tą statusą ar tikėjimą priima ir remia.“

Tai įrodo ir kiti panašūs tyrimai, pavyzdžiui, nustatyta, kad bedarbiai yra nelaimingi tokiose šalyse, kuriose moralizuojama, kad kiekvienas savo duonai turi užsidirbti pats. Arba, kad religingi žmonės yra laimingesni tose šalyse, kuriose daugelis žmonių išpažįsta tikėjimą.

Šaltinis:  lrytas.lt

Parašykite komentarą