Poliamori bendruomenė iškeičia monogamiją į atvirumą

Priartėjus Valentino dienai, labiausiai „JAM ir JAI“ skirtai šventei, siūlome susimąstyti – ar tikrai pasaulis yra toks nuobodus, kad visi santykiai yra tokie vienodi? Ar gamta mūsų kūnus ir jausmus sukūrė tokius neįvairius ir neįdomius, kad tas santykių naratyvas tinka bet kur ir bet kam? Galbūt dėl tam tikrų priežasčių mes tiesiog nepastebime, gal net nenorime, sąmoningai atsisakome pastebėti spalvotą ir nuostabią santykių ir jausmų įvairovę, kuri veši aplink mus. Kviečiame susipažinti su poliamoriais santykiais – viena iš rečiau sutinkamų, bet ir Lietuvoje egzistuojančių šeimos formų.

Rivana nešvenčia Valentino dienos, bet ne todėl, kad neturi jai svarbaus žmogaus, su kuriuo galėtų šią dieną praleisti. Tiesą sakant, ji jų turi daugiau nei vieną.

33 metų mokytoja iš Čikagos vadina savo santykius poliamoriais – tai santykių pobūdis, kuomet žmogus palaiko daugiau nei su vienu asmeniu intymius, romantinius ryšius, ir visi juose dalyvaujantieji yra atviri ir nuoširdūs vieni kitų atžvilgiu. Ir visa ši meilė ją įtikino, jog Valentino diena tėra tokia pat diena, kaip ir visos kitos. „Aš laikausi požiūrio, jog meilę mylimiems žmonėms reikia rodyti kasdieną“, – sako.

Kai ji pastebi savo vakino susidomėjimą simpatiška panele, nepuola ant jo pykti. Atvirkščiai – tai jai visai patinka. „Aš visai nesuprantu pavydo. Jis atrodo beprasmis. Kita vertus, aš puikiai suprantu nevisavertiškumo, baimės jausmus, pyktį ar bet kurias kitas pavienes emocijas, bet pavydas, kaip kažkokia tokių jausmų sankaupa, manęs neveikia, nes kai mano partneris domisi kuo nors kitu, aš tai palaikau ir jį padrąsinu“, – pasakoja Rivana.

Pasak seksologės daktarės Leanos Volf, Rivanos jausmai nėra unikalūs. Poliamorius santykius praktikuojantys asmenys dažnai vartoja „kompersijos“ (ang. Compersion) sąvoką. Šis naujas žodis skirtas apibūdinti jausmą, visiškai priešingą pavydui. „Tai empatiškos laimės būsena, išgyvenama poliamorių asmenų, mylinčių savo partnerius, kurie tuo metu erotiškai ar romantiškai sąveikauja su kitais žmonėmis“, ‒ teigia seksologė.

Kadangi dauguma ilgalaikių monogamiškų santykių „kariauja“ su įvairaus masto neištikimybės apraiškomis, poliamorūs žmonės pasirenka apeiti visus melus bei apgaudinėjimus ir iškelti viską į dienos šviesą.

Tačiau Rivanai poliamorumas nėra tiesiog pasirinkimas ‒ tai kažkas, kas įvyko natūraliai. Kiek tik save prisimena, ji visuomet įsimylėdavo daugiau nei vieną žmogų tuo pat metu.
„Man tai visad buvo neišsprendžiamas uždavinys, ‒ dėsto Rivana. ‒ Kodėl, jeigu myliu tave, aš negaliu tuo pat metu mylėti dar ko nors? Arba ‒ jeigu aš tau pasakau, kad myliu ką nors kitą, tai turi reikšti, kad dabar tave myliu mažiau arba nebegaliu mylėti visai?“

Panašu, kad Rivana atrado atsakymus į savo klausimus, nes šiuo metu ji savo meilę dalina keliems žmonėms. Ji turi tris vaikus ir du romantinius partnerius. Su savo „pirminiu“ partneriu ji susitikinėja daugiau nei metus, per šį laiką jis tapo neatsiejama Rivanos šeimos dalimi. Jos „antrinis“ partneris, o kartu ir jos vaikų tėvas ‒ buvęs sutuoktinis, septynerius metus pragyvenęs atviroje santuokoje, bet nusprendęs būti monogamiškas ir išsiskyręs.

Visas šis atvirumas ir laisva meilė turi savo kainą. Laikas tampa neįkainojamu ištekliumi, kai bandoma suvaldyti iš karto kelis santykius, rūpinimąsi vaikais ir darbą. „Kuo daugiau žmonių įtraukiama į šią „lygtį“, tuo mažiau laiko lieka, ‒ teigia Rivana. ‒ Meilė gali būti begalinė, tačiau laikas – ne“. Ji turi protingai paskirstyti laiką, kad jo užtektų vaikams, draugams, abiem partneriams, ir, jeigu jai pasisektų, pabūti vienai.

Tačiau nesupainiokite Rivanos ir jos partnerių su svingeriais, kurie nemonogamiją propaguoja tik dėl lytinių santykių. Poliamorūs santykiai apima romantiką ir intymumą, ne vien tik seksą. Kaip šie reiškiniai painiojami, Rivanai teko patirti savo kailiu – kai prisistatydavo esanti atviruose santykiuose, daugelis nesąžiningų žmonių suprasdavo tai kaip kvietimą būti neištikiemiems savo žmonoms ir draugėms. „Dėl to aš ėmiau sakyti, kad esu poliamori – tai reikalauja papildomo paaiškinimo, ‒ pasakoja Rivana. ‒ Aš išaiškinu reikšmę ir vis tiek išlieka 50–90 proc. tikimybė, kad jie palaikys mane esant „prieinama“ ir pasakys ką nors tokio, kaip „o, tai reiškia, kad tu su manim permiegosi mano žmonai nežinant!“

Akivaizdu, kad komunikacija tampa be galo svarbi. Ne kiekvienas supranta, ką reiškia būti atviruose ar poliamoriuose santykiuose, ir toks gyvenimo būdas toli gražu ne kiekvienam priimtinas. Dažniausiai nustatomos aiškios gairės, nubrėžiamos ribos, kad kiekvienas į santykius įsitraukęs žmogus liktų patenkintas. „Bendravimas, komunikavimas yra svarbus kiekvienuose santykiuose, tačiau poliamoriuose santykiuose bendravimo poreikis auga geometrine progresija prisidėjus kiekvienam naujam žmogui. Tai apsunkina bendravimą, kas ir pakiša koją daugeliui žmonių, kurie kitu atveju norėtų būti poliamorūs.“

Pasiekti, kad visi santykiai fukcionuotų harmoningai, gali būti labai sudėtinga, bet Rivana džiaugiasi pagaliau pasiekusi, kad pirminių santykių komunikacija būtų lengva, o antriniai sėkmingai į pastaruosius įsiterpia.

„Tai tikrai patys atviriausi santykiai, kokius tik esu turėjusi, ir vieninteliai, kur man nereikia aiškinti savo elgesio, ‒ teigia Rivana. ‒ Jis viską supranta. Aš sakau „aš su kai kuo susipažinau“, o jis man atsako „Puiku! Smagiai praleisk laiką!“

Paruošta pagal šaltinį.

Vertė Aliona Polujanova

Redagavo Neringa Dangvydė

www.ivairiseima.lt

 

 

Parašykite komentarą