Vaiko teisių apsaugos kontrolierė: užtikrinkime vaiko teisę bendrauti su atskirai gyvenančiais tėvais

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, atsižvelgdama į dažnas situacijas, kai tėvai po skyrybų patiria bendravimo su vaikais sunkumų, bei siekdama išsiaiškinti vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu/motina užtikrinimo problemas, atliko tyrimą savo iniciatyva dėl vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu/motina užtikrinimo problemų.
Vaikų skaičius Lietuvoje tolygiai mažėja. Statistiniai duomenys rodo, jog per pastaruosius 4 metus Lietuvoje išsiskiria kas antra šeima (skyrybų skaičius palyginti su santuokomis 2008 m. sudarė 42,87 %, 2009 m. – 45,13 %, 2010 m. – 53,54 %, 2011 m. – 53,80 %).
Tėvų skyrybos yra vienas skaudžiausių išgyvenimų ir vaikams. Išsituokusių porų bendras vaikų skaičius 2008-2011 m. kasmet sudarė po 5,6 tūkst. vaikų, tačiau pažymėtina, kad išsituokiančiųjų šeimose gyveno ir vieno sutuoktinio (ne bendrų) vaikų, kurie taip pat patyrė vieno iš tėvų skyrybas – tokių vaikų kasmet yra beveik 8 tūkst. Šie duomenys neparodo, kiek šiuo metu yra nepilnamečių vaikų, kurie patyrė tėvų skyrybas, nes Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gana dažnas reiškinys – gyvenimas kartu neįregistravus santuokos (kohabitacija).
2010 m. santuokos neįregistravusiems tėvams gimė 10,2 tūkst. kūdikių, arba 28,7 % visų gimusių kūdikių (2009 m. – 10,3 tūkst., arba 27,9 %); 2011 metais santuokos neįregistravusiems tėvams gimė 10,25 tūkst. vaikai (29,8 %). Bendravimo su vaikais problemų kyla ne tik santuoką sudariusiose ir besiskiriančiose, bet ir šeimose, kuriose tėvai nėra įregistravę santuokos.
Tyrimo vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje metu nustatyta, kad į savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrius dažniau dėl bendravimo su vaikais sunkumų/trukdymo kreipiasi tėčiai – 73 % visų gautų tokio pobūdžio skundų/prašymų, pasitaiko atvejų (4), kai dėl trukdymo bendrauti su atskirai gyvenančiu tėčiu ar mama kreipiasi ir patys vaikai.
Skyrium gyvenančio tėčio/mamos bendravimo su vaikais tvarką nustato teismas, vaiko teisių apsaugos skyrius dalyvauja nagrinėjant šiuos ginčus dėl vaikų bei teikia išvadą teismui.
Tyrimo vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje metu nustatyta, kad vaiko teisių apsaugos skyriai dalyvavo 52% bylų teismuose, kuriose tėvai (vyrai) kreipėsi dėl vaikų bendravimo tvarkos su jais nustatymo, 39% bylų, kuriose motinos kreipėsi dėl vaikų bendravimo su tėvais (vyrais) tvarkos nustatymo, 6% – kuriose tėvai kreipėsi dėl vaikų bendravimo su mamomis tvarkos nustatymo ir 3% – kuriose mamos kreipėsi dėl vaikų bendravimo tvarkos su jomis nustatymo.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje atliktas tyrimas patvirtino, jog vaiko teisę bendrauti su atskirai gyvenančiu tėčiu ar mama apsunkina ne tik tėvų sąmoningumo, geranoriškumo trūkumas spręsti kylančias problemas taikiai, bet ir nepakankama valstybės institucijų pagalba šeimoms.
Lietuvoje nėra pakankamos tėvystės įgūdžių ugdymo programų sklaidos, savivaldybėse retai organizuojama psichosocialinė pagalba krizėje atsidūrusioms šeimoms, dažnai susiduriama su teismo sprendimų vykdymo problemomis. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės manymu, taikiai išspręsti ginčus tėvams padėtų taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) populiarinimas.
Tyrimo pažymoje vaiko teisių apsaugos kontrolierė valstybės institucijoms – Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Teisingumo ministerijai, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos advokatų tarybai, savivaldybėms bei vaiko teisių apsaugos skyriams – pateikė konkrečius siūlymus, galinčius padėti sprendžiant tinkamą vaiko teisės bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu/motina užtikrinimą.
Visą tyrimo pažymos tekstą galite rasti čia.
Šaltiniai:

Parašykite komentarą