Teisės į abortą draudimas žaloja moterį labiau negu pats abortas

Donatas Paulauskas

Seimo Žmogaus teisių komitete nepailstamai svarstant, ar kriminalizuoti nepageidaujamo nėštumo nutraukimą Lietuvoje, leidžiant jį tik išimtiniais atvejais (išprievartavimo arba grėsmės moters sveikatai ar gyvybei), tik dar kartą patvirtina, koks ciniškas ir pavojingas šis įstatymo projektas yra.

Dažniausiai nesutariama, ar vaisius yra pilnavertis teises turintis subjektas, kuris turi būti besąlygiškai saugojamas ir įstatymiškai ginamas. Įvairiausias manipuliacijas gali išsklaidyti susipažinimas su ES teise. Arba dar paprasčiau – užtektų paskaityti Seimo Teisės departamento ir Europos teisės departamento pateiktas išvadas, kuriose – paprasti atsakymai į sudėtingus klausimus.

Pvz., Teisės departamentas teigia: „Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. įtvirtina kiekvieno asmens teisę į pagarbą jo privačiam ir šeimos gyvenimui, o šios Konvencijos 2 str. gina kiekvieno asmens teisę į gyvybę, tačiau nekalba apie pradėtos gyvybės teisę į gyvenimą. (…) Konvencijos 2 straipsnio, įtvirtinančio teisę į gyvybę, taikymo praktika rodo, kad gyvybė yra ginama būtent nuo gimimo momento, kadangi šis klausimas yra tiesiogiai susijęs su nėštumo nutraukimo teisėtumo problema“. Kodėl?

Europos teisės departamentas atsako: „Europos žmogaus teisių teismas … yra konstatavęs, kad negimęs vaikas negali būti laikomas „asmeniu“, kuris tiesiogiai yra saugomas Konvencijos 2 straipsnio, ir, net jeigu negimęs vaisius turi „teisę“ į „gyvybę“, ši teisė yra besąlygiškai ribojama motinos teisių ir interesų.“ Kitaip sakant, moters teisės ir interesai, gyvybė ir sveikata, moters pasirinkimai, gyvenimo privatumas ir intymumas negali būti paminami įstatymišku abortų draudimu.

Europos žmogaus teisių teismas … yra konstatavęs, kad negimęs vaikas negali būti laikomas „asmeniu“, kuris tiesiogiai yra saugomas Konvencijos 2 straipsnio, ir, net jeigu negimęs vaisius turi „teisę“ į „gyvybę“, ši teisė yra besąlygiškai ribojama motinos teisių ir interesų.

Tačiau projekto rengėjams ir rėmėjams pakanka cinizmo užmerkti akis ir visa tai ignoruoti. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad abortas „šiandien vienas iš veiksnių, sąlygojančių žemą visuomenės moralinį lygį ir kritišką demografinę situaciją“. Tačiau tarp moters teisės apsispręsti dėl nepageidaujamo nėštumo nutraukimo ir gimstamumo didėjimo nėra ryšio, nes gimstamumas didėja užtikrinant moterims socialines-ekonomines garantijas darbe, šeimoje ir visuomenėje. Gimstamumo didėjimas nesusijęs su abortais. Greičiau atvirkščiai – uždraudus abortus, gimstamumas nedidės, nes moterys darysis juos užsienyje, nelegaliai arba dažniau naudosis greitąja kontracepcija.

Ciniška tiesiog uždrausti abortus ir motyvuoti tai dorovės argumentais. Neplanuoto nėštumo nutraukimas yra dviejų žmonių asmeninis ir – jei norite – dorovės reikalas, priklausomai nuo to, kaip skirtingi asmenys ją supranta – jeigu šiems nepageidaujamo nėštumo nutraukimas prieštarauja dorovei, jie aborto nesidaro ir atvirkščiai. Ciniška yra nepaisyti savarankiškų piliečių sprendimų, jų apsisprendimo laisvės. Kas tikrai prieštarauja dorovei, tai priversti moteris gimdyti prieš savo valią ir taip jas pasmerkti skurdui (nes abortai daromi ne iš gero gyvenimo) ar primestam gyvenimo modeliui vien tik dėl to, kad saujelė konservatyviai mąstančių žmonių nori savo vertybes įtvirtinti įstatymu. Būtent – saujelė, nes 84 proc. Lietuvos gyventojų pritaria moters laisvam apsisprendimui nutraukti nepageidautiną nėštumą.

Ciniška dar ir paprasčiausiai dėl to, kad abortus norima drausti net nepasigilinus į priežastis, kodėl jie atsiranda, bei nesistengiant jų pašalinti. O abortai atsiranda dėl lytinio ugdymo nebuvimo, neprieinamos kontracepcijos, prastos socialinės-ekonominės padėties, neveikiančių prevencinių priemonių ir būtent dėl šių dalykų reiktų susirūpinti labiausiai.

Tamsiąją abortų draudimo pusę vis norima paslėpti neva kilniais tikslais, tačiau akivaizdu, kad toks draudimas gresia rimtomis pasekmėmis moterų fizinei, psichinei sveikatai ir gyvybei bei pilnavertiškam socialiniam gyvenimui.

Priverstinis gimdymas žaloja moterų psichinę sveikatą ir socialinį gyvenimą. Visų pirma, tai yra jos orumo, savarankiškumo, autonomijos ir sprendimo laisvės pažeidimas. Tokiu įstatymu būtų paneigiamas jos privatumas, intymumas, šeiminis gyvenimas. Tai, kad įstatymais iš anksto apsprendžiamas moters šeiminis gyvenimas ir jos nėštumas, paverčia moterį politikų ir jų galios manipuliuojamu individu, kurio gyvenimas ir nuomonė niekam nesvarbi. Tai mažina moters savivertę, žemina jos orumą, diskriminuoja jos sprendimus ir pamina savarankiškumą. Nepageidaujamas nėštumas ir gimdymas prievarta žaloja jų socialinius gyvenimus, karjeros planus ir asmeninę gerovę. Akivaizdu, kad visa tai prieštarauja europinei ir Lietuvos lyčių lygybės ir lygių galimybių koncepcijai, kur moters vaidmuo siejamas su išsilavinusiu, emancipuotu, savarankišku ir nepriklausomu individu.

Žvelgiant į kitų šalių patirtį, akivaizdu, kad priėmus tokį įstatymą, žymiai išaugtų nelegalių abortų skaičius. Nereikia nė sakyti, kad tai itin pavojinga tendencija – ji sukelia tiesioginę grėsmę moterų sveikatai ir gyvybei. Nelegalūs abortai kaip taisyklė būna nesaugūs, komplikuoti, atliekami nesilaikant medicininių normų. Abortų draudimas sukeltų ir savęs žalojimosi atvejų, kai nėštumas nutraukiamas itin brutaliais būdais. Baudžiamoji atsakomybė už nelegalius abortus, kaip rodo kitų šalių praktika, įbaugintų gydytojus, tad net ir tais atvejais, kai abortas būtų galimas (prievartos ar grėsmės gyvybei ar sveikatai atveju), gydytojai to bandytų išvengti.

Ypač nelegalūs abortai ir savęs žalojimai suklestėtų tarp žemesniam socialiniam sluoksniui priklausančių, skurde gyvenančių moterų ir merginų, kurios neturėtų pakankamai lėšų vykti aborto tikslais į kitą šalį. Abortų turizmas – dar viena socialinė problema, kuri atsirastų priėmus tokį įstatymą. Lietuvėms tektų vykti į kitas artimas šalis, kuriose abortai legalūs, tačiau čia irgi kyla grėsmė moterų sveikatai ir gyvybei, nes moterys priverstos iškęsti sunkius emocinius ir psichinius išgyvenimus, nesaugumą, tinkamos priežiūros stoką, finansinius sunkumus.

Tie, kurie remia moters savarankiškumą ir sprendimų laisvę, nėra už abortus ir tikrai nesiekia, kad jų būtų daugiau. Atvirkščiai – turint galvoje sudėtingus moterų sprendimus, aborto grėsmes sveikatai ir pan. – norime, kad jų būtų kuo mažiau. Tačiau vienintelis kelias tą padaryti – švietimas ir prevencija, apie ką kalba specialistai ir ekspertai. Abortų draudimas (įvertinus visas nelegalių abortų, medicininio turizmo, savęs žalojimo, psichines autonomijos pažeidimo pasekmes) žaloja moterį labiau negu pats abortas, kai jis yra saugus ir legalus.

Šis atsakingas sprendimas turi priklausyti tik joms, nes moteris nėra tik gimda su kojomis, gimdanti vaikus pagal valstybės užsakymą, moteris yra savarankiškas individas, turintis pasirinkimų galią, kurią privalu gerbti.

Šaltinis: delfi.lt 

Parašykite komentarą