Romų atskirtis turėtų rūpėti visiems

„Romų problemos – jų pačių bėdos!“ – tokiu požiūriu, atrodo, dažnai vadovaujamasi Lietuvoje. Bet įdomu, ką darytumėte, jei patys(i) gyventumėte tabore, neturėtumėte išsilavinimo, o einant gatve, jūsų baidytųsi ir neįsileistų bet kokią viešą įstaigą?

Pagrindinių teisių agentūros paskelbtos ataskaitos (2012) dėl romų padėties vienuolikoje Europos Sąjungos valstybių narių duomenimis, vienas iš trijų apklaustų romų nedirba, 20 proc. neturi socialinio draudimo, o 90 proc. gyvena žemiau skurdo ribos. Daugelis kasdien susiduria su prietarais, netolerancija, diskriminacija ir socialine atskirtimi. Nustumti į visuomenės užribį, romai gyvena labai skurdžiomis socialinėmis bei ekonominėmis sąlygomis.

Pagal romų padėties tyrimus Lietuvoje (2008), galima pastebėti, kad du trečdaliai nedirbančių romų (ir trys ketvirtadaliai – niekada nedirbusių) yra moterys. Tyrimo metu tik keturios romės turėjo vairuotojo pažymėjimą, iki šiol tik viena romė Lietuvoje yra baigusi magistrantūros studijas. Jei palyginsime su kitomis Lietuvoje gyvenančiomis moterimis, tai aiškiai parodo struktūrinę nelygybę.

Romai (ir ypač romės) diskriminuojami romai ir dėl rasės, odos spalvos, dėl socialinio statuso. Moterims tenka našta pasirūpinti vaikais, namais, maistu, trūks plyš uždirbti pinigų – o biurokratinė mašina atsisuka prieš jas be jokių kalbų. Namai sunaikinami (būtinai žiemą), iš paskirtų pašalpų (neteisėtai) nurašomi pinigai už skolas. Atvykę politikai piktinasi, kodėl tingima dirbti, nemokami mokesčiai valstybei, ir grasina atimti vaikus.

Tiesa, dabar Lietuva jau yra numačiusi tam tikrą finansavimą romų integracijai. Kitos Europos Sąjungos valstybės pateikia gerų pavyzdžių, iš kurių galime pasimokyti:

Suomijos mieste Kauhajokyje romų kilmės pedagogai teikia paramą ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo įstaigas lankantiems vaikams bei jų šeimoms, taip pat padeda jaunuoliams tęsti studijas ir rasti darbą.

Ispanija siekia padidinti romų užimtumo lygį nuo 44 proc. 2011 m. iki 50 proc. 2015 m. ir 60 proc. 2020 m., taip pat padidinti romų moterų užimtumą vykdant programas, kuriomis skatinama įgyti reikiamų žinių ir palengvinamos sąlygos dalyvauti mokymo kursuose.

Vengrija ketina Europos socialinio fondo lėšomis finansuoti kursus 2 000 romų moterų, per kuriuos jos išmoks dirbti šeimoms padedančiomis socialinėmis darbuotojomis, bendruomenių kūrėjomis, įsidarbinimo padėjėjomis ir sveikatos priežiūros srities tarpininkėmis.

Paskaičius apie Lietuvos romų šeimų gyvenimą, darosi aišku, kad ir mes patys tokiomis sąlygomis – dalydamiesi vieną batų porą su dar penkiais vaikais – kaži ar toli nukeliautume?

Įdomu tai, kad Pasaulio Banko tyrimas parodė, jog visapusiška romų integracija kai kurių šalių ekonomikai galėtų atnešti apie 0,5 mlrd. eurų per metus, nes padidėtų produktyvumas, sumažėtų sveikatos priežiūros išlaidų ir padidėtų mokestinių pajamų.

Kai nesirūpinama tautinių mažumų gerove, vyriausybės netenka pajamų, mažėja našumas, nes neišnaudojami galimi talentai. Todėl šiais krizės laikais būtina geresnė ekonominė ir socialinė visų Lietuvos gyventojų integracija. Juk ir nedarius labai gilaus tyrimo akivaizdu, kad romai ir romės – talentingi ir produktyvūs visuomenės nariai, kai jiems suteikiamos galimybės.

L. N. V.

Parašykite komentarą