Gėjų tėvystė Lietuvoje – misija (ne)įmanoma?

„Lygiai tokią pat vaikui būtiną meilę, šilumą bei visą reikalingą auklėjimą gali suteikti tiek dvi mamos, tiek du tėčiai. Labai gaila, jog didelė dalis Lietuvos visuomenės to nesupranta“, – teigia Rimas, neslepiantis savo homoseksualumo. Rimas jaučia, kad turi stiprų tėvystės instinktą ir mano galintis būti geru tėvu. Tačiau kokios jo galimybės auginti vaikus Lietuvoje?

LGBT šeimų Lietuvoje apžvalga (2012 m., Įvairovės ir edukacijos namai) parodė, kad dažniausiai vaikus Lietuvoje augina moterys: lesbiečių poros ar vienišos mamos. Užfiksuoti keli atvejai, kai vaiką auginant dalyvauja gėjus ar biseksualus tėvas. Apžvalga ir mūsų kalbinti pašnekovai negalėjo nurodyti nei vieno atvejo, kad vaikas augtų su gėjų pora arba vienišu gėjumi ar biseksualiu tėvu. Nors tokių atvejų, be abejo, gali būti ir Lietuvoje, skyrybų atveju teismai mūsų valstybėje yra linkę vaikų gyvenamąją vietą ir didžiają dalį auklėjimo patikėti motinoms.

Įvaikinimas

Rimas teigia, kad šiuo metu priimtiniausias būdas tapti tėvu jam atrodo įsivaikinimas. „Tūkstančiai vaikų priversti dienas leisti vaikų namuose ar kitose globos institucijose, kuriose meilės ir šilumos gauna tikrai mažiau nei praktiškai bet kokioje šeimoje“, ‒ sakė mūsų pašnekovas, tuo pačiu teigdamas, kad jam vis dėlto trūksta informacijos apie realias galimybes įsivaikinti.

Lietuvoje įvaikinimas draudžiamas nesusituokusiems asmenims. Taigi nesusituokusios gėjų poros, nors ir puoselėjančios šeimos santykius daugelį metų, negali įsivaikinti to paties vaiko.

Taisyklėms yra išimčių. Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informuoja, kad išimtis gali būti taikoma ir vienišas asmuo gali įsivaikinti, kai „konkretaus vaiko nesiekia įvaikinti sutuoktiniai arba kai siekiantieji įvaikinti sutuoktiniai negali įvaikinti dėl to, kad tai prieštarautų vaiko interesams.“ Asmens „vienišumas“ neturėtų būti faktinis, o tik teisinis, t. y. nesusituokęs asmuo.

Įsivaikinant vienišam asmeniui, galutinis žodis priklauso teismui, kuris turi patvirtinti tokį įsivaikinimą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės pavaduotoja Dalia Lapėnienė informavo, kad iki šiol nei viename Lietuvos teismo sprendime nebuvo atmestas vienišo asmens prašymas įsivaikinti. Tačiau ji patvirtino ir tai, kad visi šie asmenys iki šiol buvo moterys.

Teisės požiūriu, orientacija nėra pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima atsisakyti leisti įvaikinti. 2008 m. Europos Žmogaus Teisių Teismo didžioji žiuri nagrinėjo bylą E. B. prieš Prancūziją. Teismas pripažino, kad draudimas homoseksualams įsivaikinti pažeidžia du Konvencijos straipsnius – 14-ą (diskriminacijos draudimas) ir 8-ą (teisė į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui). Šis sprendimas taikytinas ir Lietuvai.

Dalia Lapėnienė teigė, kad noro įsivaikinti Lietuvoje nebuvo pareiškę asmenys, identifikuojantys save kaip homoseksualius. Tačiau klausimų dėl orientacijos įsivaikinimo tarnybos ir neuždavinėja. Patikrinimo periodu nagrinėjama, ar įsivaikinimas geriausiai atitinka vaiko interesus. Rimas apibendrino, kad „viskas, ko reikia ‒ įtikinti, jog sugebėsite suteikti stabilią aplinką, atitinkančią vaiko poreikius. Juk santuokos sertifikatas tam tikrai nėra būtinas.“

Dviguba tėvystė

„Labai norėjome įsivaikinti, tačiau bijojome, kad neleis, arba vėliau vaikas bus atimtas“, – prisipažino lesbietė mama Edita (vardas pakeistas). Apsvarsčiusios visus variantus, jos su partnere nutarė, kad nors teisiškai viena iš jų turėtų teisę įsivaikinti, psichologinė grėsmė, kad vaiką kas nors galėtų „atimti“, būtų nepakeliama. Jos nutarė auginti biologinį Editos vaiką ir pasiklausinėjusios susirado gėjų porą, kurių vienas sutiko būti donoru. Abu gėjai taip pat dalyvauja auklėjant vaiką, rūpinasi juo tam tikromis savaitės dienomis ir kas antrą savaitgalį.

Gėjų poroms ar vienišiems asmenims dažnai siūloma galimybė tapti donorais su didesnėmis ar mažesnėmis bendravimo galimybėmis. Jei moteris neturi vaisingumo problemų, dirbtinis apvaisinimas namuose yra gana paprastas: tam užtenka nedidelio indelio su sperma ir vaisingų dienų. Lietuvoje yra ne viena lesbiečių pora, kuri susilaukia vaikų tokiu būdu.  Biologinė mama gali būti ir vieniša moteris ar heteroseksuali pora, turinti vyro vaisingumo problemų.

Kokios gėjų tėvų teisės tokiu atveju? Jei tėvas pripažintas kaip toks, nurodytas vaiko gimimo pažymėjime, tėvas turi ir teisę, ir pareigą rūpintis vaiku, materialiai jį išlaikyti, su juo bendrauti. Vaikui užaugus, šis įgyja pareigą rūpintis savo tėvu, jei šiam reikėtų tokios pagalbos, o taip pat ir teisę į jo palikimą, ir kt.

Jei tėvas oficialiai nenurodomas, teisių ir pareigų į vaiką jis neturi. Tačiau šios teisės ir pareigos gali atsirasti ir vėliau, jei tėvas nutars savanoriškai pripažinti savo tėvystę arba mama nutars, kad tėvas turėtų ją pripažinti, ir pareikalaus DNR testo. Taigi privati donorystė be jokių pareigų Lietuvoje užtikrinama. Visiškai neapsaugotos nebiologinių tėvų teisės, kadangi jie negali būti įvardijami kaip „antrieji“ tėvai.

Surogacija

Dar vienas būdas susilaukti vaikų yra surogacija. Europos Parlamentas prieš kelis mėnesius paskelbė kvietimą „Surogacijos sistemos ES valstybėse narėse lyginamasis tyrimas“ vykdyti. Šiuo tyrimu Parlamentas siekia išsiaiškinti, ar reikia priimti vieningas taisykles, kurios galiotų visoje Europos Sąjungoje (ES).

„Tai, kad surogacija yra draudžiama ar kad nėra konkrečių su surogacija susijusių taisyklių, dar nereiškia, kad tose šalyse nėra pakaitinių motinų ir kad tokiu būdu negimsta vaikai. Atvirkščiai, tokių atvejų yra“, – teigiama Europos Parlamento kvietime.

Įvardijamos problemos, su kuriomis dažniausiai susiduriama: vaikai neturi teisėtų tėvų (arba turi tik vieną, arba nė vieno), yra nesaugomi jokios valstybės (neturi pilietybės), nėra registruojami savo gyvenamosios šalies naujagimių registre, nes neleidžiama įrašyti tokio įrašo. Kai kurių iš tokiu būdu gimusių vaikų pilietybė yra kita nei jų teisėtų tėvų.

Rimas teigė, kad surogacijos reglamentavimas Jungtinėje Karalystėje, kurioje šiuo metu studijuoja, nėra pats liberaliausias ‒ nepriklausomai nuo to, ką sako iš anksto sudaryta sutartis, surogatinė motina bet kada gali apsigalvoti ir vaiką pasilikti sau. Tačiau kartu jis sutiko, kad tai atrodo „pakankamai priimtinas kompromisas“.

Visi iki šiol šiūlyti Lietuvos Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektai nustatė surogacijos draudimą. Tik paskutiniajame projekte patikslinta, kad surogacija yra ne vaiko atidavimas „kitai moteriai“, bet taip pat ir „kitam asmeniui ar asmenims“. Panašu, kad gėjų tėvystė įstatymų leidėjų galvose kol kas gana sunkiai įsivaizduojama.

Išvados – galimybių yra visada

Taigi galima daryti išvadą, kad gėjų poros gali auginti vaikus Lietuvoje. Nedraudžiama įsivaikinti vienišiems asmenims, negali būti diskriminuojama dėl orientacijos. Be to, gėjai gali susitarti dėl donorystės su bendravimo teisėmis. Nebiologinių tėvų padėtis yra neužtikrinta. Teisinės apsaugos trūksta ir jiems, ir vaikams, kurie skyrybų ar ligos atveju gali tiesiog prarasti ryšį su žmogumi, kurį pažįsta visą gyvenimą. Kai kurių nemalonių pasekmių galima ir išvengti laiku pasikonsultavus su teisininku. Pavyzdžiui, galima užtikrinti, kad vaikas galės sužinoti apie nebiologinio tėvo ligos eigą arba paveldės jo turtą, nors ir turės sumokėti už tai didesnius mokesčius.

Rimas sakė, kad vienintelis dalykas, dėl kurio dvejoja prieš priimdamas sprendimą būti tėvu ‒ tai galimos patyčios, su kuriomis galėtų susidurti vaikas, auginamas Lietuvoje. „Myliu savo šalį ir norėčiau savo ateitį sieti būtent su ja, tačiau tuo pačiu suprantu, kad tos pačios lyties asmenų porų auginamam vaikui gyvenimas čia yra gerokai komplikuotesnis nei bet kurioje Vakarų Europos valstybių.“ Nors šilumos ir meilės Rimo vaikui netrūktų, jis nebuvo tikras, ar galėtų apsaugoti vaiką visose gyvenimo srityse. Deja, šalia įprastų tėvų rūpesčių Lietuvoje homoseksualiems tėvams dažnai tenka susidurti su nesupratimu, homofobija ir diskriminacija. „Norisi tikėti, jog Lietuvos visuomenė keisis ir tokių dalykų liks vis mažiau“, – reziumavo pašnekovas.

VŠĮ Įvairovės ir edukacijos namai

Parašykite komentarą