Lesbietės dienoraštis (V). Kitų reakcijos

© www.ivairiseima.lt

Pirmus kelis mėnesius stengėmės išlaikyti mūsų naujieną paslaptyje. Gal dėl to, kad buvo įdėta daug pastangų ir jėgų, o gal dėl to, kad anot medikų pirmas nėštumo trimestras yra aprašomas kaip gana sudėtingas.Prieš pasidalinant su kitais, viduje kilo džiaugsmas, jaudulys bei įtampa. Galbūt darė įtaką mano išankstinis nusistatymas, kai kurių žmonių reakcijų lūkesčiai, jau suformuoti keli „scenarijai“, kartu suprantant, kad kitų žmonių emocijos nebūtinai turi būti panašios į mūsų.

Be abejo, mes nesame kitų minčių skaitytojos ir pokalbiai išsirutuliojo labai skirtingai.

Čia sudėjau įdomiausias reakcijas, kurių sulaukėme.

 1)      Per vakarienę mes su Partnere papasakojome apie mūsų šeimos pagausėjimą draugų porai (Andrius ir Gražina), kurie kartu daugiau nei 10 metų.

 Adrius: Nieko sau! Sveikinu! Jūs netgi greitesnės už mus!

Gražina sėdėjo netekusi žado. Andrius garsiai „pasufleravo“ jai, kad dabar ji turėtų kažką pasakyti, pasveikinti ar pan. Ką ji ir padarė – autopilotu.

 2)      Mano heteroseksuali draugė Liza, kuri pati neseniai susilaukė vaiko.

Aš: …aš laukiuosi.

Liza: O! Sveikinu! Bet… kaip tas atsitiko? Ar Jūs dabar skirsitės? Nesiskirsite? O kas bus vaiko mama?

3)      Partnerė ir jos homoseksuali draugė Ieva.

 Partnerė: …mes laukiamės.

Ieva: Sveikinu. Mergaitė?

Partnerė: Na, dar nežinome, ar mergaitė.

Ieva: Turiu omeny ‒ kalytė.

Partnerė: Ne, ne mūsų šuo. Artumė laukiasi. (šypsenos)

4)      Močiutei pranešė mano mama.

Mama: Turiu naujieną. Tu greitai tapsi prosenele.

Močiutė: Kaip tai? Kažkas laukiasi?

Mama: Taip, Artumė.

Močiutė: Oho. Užbaliavojo matyt kažkur. Užtat man dabar į rojų vartai atverti. (Pagal kažkokį senovinį prietarą.)

Kita mano gera draugė atvirai pasakė, kad nesitikėjo, kad mes galėtume pasiryžti tokiam žingsniui, ir vis nerimavo dėl dar negimusio vaiko ateities. Kiti, gal ne tiek artimi žmonės, atvirkščiai ‒ nuoširdžiai džiaugėsi. Treti išvis nepatikėjo ir priėmė tai kaip juoką.

O aš išmečiau savo „scenarijų sąsiuvinį“ velniop ir eilinį kartą supratau, kokie mes visi skirtingi ir nenuspėjami.

Artumė 

Parašykite komentarą