Paauglių, augančių lesbiečių šeimose, gyvenimo kokybė

2006 m. „Pediatrics“ žurnale buvo publikuotas straipsnis apie gėjų ir lesbiečių porose augančių vaikų saugumą. Jame minima, jog daugėja tyrimų,rodančių, kad tiek homoseksualiose, tiek heteroseksualiose šeimose augančių vaikų psichinė būklė panaši.Šių tyrimų rezultatai prieštarauja įsivyravusiai nuomonei, kad vaikai, auginami homoseksualių tėvų, turės elgesio ir emocinių sutrikimų bei nenormalią psichoseksualinę raidą. Vis dėlto minėtieji tyrimai būdavo atliekami su jaunesnio amžiaus vaikais, tad išvados nebūtinai tinka ir paaugliams.

Paauglystėje itin svarbi kitų bendraamžių pasaulėžiūra ir įsitikinimai. Kai kurios skaudžios patirtys gali atrodyti pernelyg didelės, tad atsigauti nėra taip paprasta. Paauglystėje gėjų ir lesbiečių auginami vaikai jautriau suvokia savo, kaip mažumos, statusą.

Šis tyrimas analizuoja paauglių gyvenimo kokybę lesbiečių šeimose. Gyvenimo kokybe laikomas teigiamas psichologinis prisitaikymas, apimantis individo vietos gyvenime suvokimą, santykį su kultūra, visuomenės, kurioje jie gyvena, vertybių sistemą, gyvenimo tikslų turėjimą bei tikėjimą. Gyvenimo kokybė gali padėti atsigauti po skausmingų patirčių.

Išsamių tyrimų apie paauglių gyvenimo kokybę lesbiečių šeimose nėra, bet keletas tyrėjų pranešė apie lesbiečių auginamų vaikų psichinę būklę. Viena iš pirmųjų tokių studijų Didžiojoje Britanijoje buvo atlikta mokslininkių Fionos L. Tasker ir Suzan Golombok. 25 suaugę jaunuoliai, gimę heteroseksualiose šeimose, užauginti išsiskyrusių lesbiečių mamų, buvo palyginti su 21 jaunuoliu, užaugintu išsiskyrusių heteroseksualių vienišų mamų. Pagal nerimo, depresijos rodiklius lesbiečių mamų užauginti paaugliai niekuo nesiskyrė nuo paauglių, kurie buvo užauginti heteroseksualių mamų.

Suzan Golombok ir Schirlene Badger lygino jaunų britų, augusių 20 lesbiečių šeimose, 27 vienišų heteroseksualių mamų šeimose ir 36 heteroseksualių dviejų tėvų šeimose augusių jaunuolių psichinę būklę. Informacija buvo renkama naudojant savarankiško įsivertinimo klausimynus (self-report) apie psichikos sutrikimus (pvz. depresiją) ir savigarbą. Vidutinis apklaustųjų amžius – 19 metų. Visų šių grupių dalyvių psichinė būklė nesiskyrė. Didesne savigarba pasižymėjo jaunuoliai, užaugę šeimose, kur šeimos galva yra moteris (tiek heteroseksualiose, tiek lesbiečių šeimose), negu „tradicinėse“ šeimose augę jaunuoliai.

Jennifer Wainright ir kt. publikavo keletą studijų, pagrįstų National Longitudinal Study of Adolescent Health (Add Health)duomenimis, kurie buvo surinkti 1994 ir 1995 metais. Šie Wainright ir kt. tyrimai ypatingi tuo, kad dalyviai buvo iš įvairių, atsitiktine tvarka parinktų Amerikos vidurinių mokyklų. The Add Health nesidomėjo motinų seksualine orientacija ar tuo, kiek tėvų vaikas turi. Šioje studijoje 44 paaugliai, auginami moterų porų, buvo palyginti su 44 paaugliais, auginamais tėvo ir motinos. Paauglių, augančių dviejų moterų šeimoje, psichinė būklė nežymiai skyrėsi nuo paauglių, auginamų skirtingos lyties tėvų.

Abiejose minėtose studijose buvo tiriama, ar paaugliai, augantys lesbiečių šeimose, skiriasi nuo paauglių, auginamų kitokiose šeimose. Gershon T. D. ir kt. tyrimai buvo pirmieji, kuriuose nagrinėti paauglių psichinės būklės skirtumai, įskaitant ir lesbiečių šeimose augančių paauglių. Buvo tiriama tyrė, ar atskirties patirtis – tyrinėtojų apibrėžta kaip negatyvaus visuomenės požiūrio / elgesio su tais, kurie yra kitokie nei toje visuomenėje priimta, pasekmė – susijusi su menkesniu savęs vertinimu. Gershon T. D. ir kt. apklausė 76 paauglius (amžius nuo 11 iki 18 metų), auginamus lesbiečių mamų; daugelis šių paauglių buvo gimę heteroseksualiose šeimose. Tyrimai parodė, kad tarp atskirties ir savęs vertinimo yra glaudus ryšys.

Nanette Gartrell ir Bos neseniai publikavo studiją, pagrįstą US National Longitudinal Lesbian Family Study (NLLFS) duomenimis. Ji buvo pradėta 1986 metais. Studijoje analizuojama vaikų, pradėtų apvaisinus donorui ir gimusių planuotose lesbiečių šeimose, psichinė būklė. Duomenys NLLFS buvo kaupiami penkiais skirtingais laiko tarpsniais: per apvaisinimą ir nėštumą, vaikams sulaukus 2, 5, 10 ir 17 metų. Gartrell ir Bos tyrė, ar paauglių psichinė būklė skiriasi nuo paauglių, augusių „tradicinėse“ šeimose. Motinos buvo apklausiamos apie paauglių elgesio problemas. Rezultatai parodė, kad septyniolikmečių, augusių kartu su lesbietėmis mamomis, socializacija ir gebėjimai buvo geresni, jie turėjo mažiau socialinių problemų, buvo linkę ne tiek laužyti taisykles ar agresyviai elgtis kaip tiriamieji iš heteroseksualių šeimų.

Tyrėjos teigė, kad tokių pat elgesio problemų turi tiek paaugliai, gimę iš donorų, tiek ir gimusieji šeimose, kur tėvai neišsiskyrę ar išsiskyrę.

Šioje studijoje taip pat buvo remiamasi ir savarankiško įsivertinimo klausimynų (self-report) duomenimis. Pagrindinis tokių duomenų rinkimo tikslas ‒ išplėsti supratimą apie psichinę paauglių būklę iš planuotų lesbiečių šeimų, susitelkiant ties paauglių gyvenimo kokybe.

Daugelis paauglių tyrimų studijų planuotose lesbiečių šeimose analizuoja problemas, susijusias su psichine būkle (pvz. depresija, nerimu). Šioje studijoje buvo tiriamas pozityvusis aspektas, būtent – gyvenimo kokybė. Studijos tikslas – palyginti paauglių, augančių lesbiečių šeimose, ir heteroseksualiose šeimose augančių paauglių gyvenimo kokybę.

Tyrimai parodė, kad NLLFS paaugliai savo gyvenimo kokybę įvertino panašiai kaip ir jų bendraamžiai iš heteroseksualių šeimų. Atsižvelgiant į šio ir ankstesniųjų tyrimų rezultatus, galima teigti, jog paauglių, augančių lesbiečių šeimose, psichinė būklė niekuo nesiskiria nuo paauglių, augančių heteroseksualiose šeimose. Tai įrodė, kad lesbietės mamos atlieka savo, kaip augintojų, funkciją taip pat gerai kaip ir heteroseksualūs tėvai, o galbūt net geriau.

NLLFS duomenimis, nėra jokio ryšio tarp gyvenimo kokybės ir donoro statuso. Tyrimais įrodyta, kad donoro statusas niekuo nesusijęs su paauglių elgsenos problemomis.

Vėlesnės NLLFS ataskaitos parodė, jog nėra ryšio tarp motinos santykių tęstinumo ir paauglių elgesio problemų. Vaikų iš išsiskyrusių heteroseksualių šeimų emocinis stabilumas ir gebėjimai buvo mažesni. NLFFS duomenimis, paauglių emocinė būklė gali būti gera nepaisant skyrybų: tai gali priklausyti ir nuo to, jog apie trečdalis NLLFS išsiskyrusių tėvų dalijasi vaikų globa, tuo tarpu JAV 65 % išsiskyrusių heteroseksualių motinų savo vaikus išlaiko vienos.

Maždaug pusė NLLFS paauglių teigė, jog buvo diskriminuojami, kad turi lesbietes motinas. Jie minėjo įvairias atskirties formas, tokias kaip erzinimas, išjuokimas, išskyrimas iš kitų. Dažniausiai jie to sulaukdavo iš bendraklasių. Atsižvelgiant į šiuos tyrimus, buvo siūloma mokyklose ugdyti įvairovės supratimą. Tai teigiamai paveiktų tiek švietimo sistemą, tiek visų šeimų tipų vaikų padėtį.

Gershon ir kt. teigia, kad diskriminuojamų paauglių savęs vertinimas yra žemesnis nei nediskriminuojamų. Ryšys tarp atskirties ir gyvenimo kokybės gali būti nulemtas gerų santykių su motinomis lesbietėmis. Ankstesnėje ataskaitoje teigiama, kad tie diskriminaciją patyrę paaugliai, kurių santykiai su mamomis buvo geri, turėjo mažiau elgesio problemų. Be to, daugelis mamų gali nuo mažens mokyti vaikus susitvarkyti su galima diskriminacija ir iš anksto juos paruošti tinkamai suprasti ir reaguoti į tokius stresus. Kasdienės teigiamos patirtys (hobiai, pagalba kitiems) taip pat žymiai pagerina gyvenimo kokybę.

Ši studija vertinga tuo, kad naudojant savarankiško įsivertinimo (self-report) klausimynus duomenys buvo gauti iš paauglių, kurių šeimos buvo stebimos nuo pat motinų apvaisinimo arba nuo nėštumo pradžios.

Baigiant galima daryti išvadą, jog paauglių iš planuotų lesbiečių šeimų duomenys yra panašūs į tuos, kuriuos pateikė paaugliai iš heteroseksualių šeimų. Tai pagrindžia ankstesnę nuomonę, kad lesbiečių mamų nuo pat gimimo auginamų vaikų psichinė būklė paauglystėje nėra blogesnė (pvz. pasireiškianti depresija, nerimu, destruktyviu elgesiu) nei paauglių, gyvenančių heteroseksualiose šeimose.

Iš anglų kalbos vertė: Žemyna Daukaitė

Redagavo: Neringa Dangvydė

Šaltinis

One Comment įrašui "Paauglių, augančių lesbiečių šeimose, gyvenimo kokybė"

  1. Mino sako:

    Kokia graži foto!

Parašykite komentarą