Kas sunkiau – emigracija ar ksenofobija?

Nelaiminga meilė, nevaldomos emocijos, depresija, nerimas, baimė, miego sutrikimai, adaptacijos problemos. Tokiais užsienio valstybėse patiriamais sunkumais psichologams skundžiasi emigrantai. Juos konsultuojanti psichologė Vilma Kuzmienė pastebi, kad patyrę nesėkmę emigrantai bijo grįžti į Lietuvą dėl tautiečių pasmerkimo. Pasirodo, į gimtinę bijoma vežti ir gimusius kitos rasės vaikus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbtą konkursą psichologinėms paslaugoms emigrantams teikti laimėjusi viešoji įstaiga „Gera būsena“ šįmet jau konsultavo beveik šimtą emigrantų. Psichologinė pagalba teikiama per „Skype“ ir elektroniniu paštu, vienam žmogui galimos dvi nemokamos specialistų konsultacijos bei neribotas skaičius savanorių konsultantų internetu teikiamų konsultacijų.

„Kaip ir ankstesniais metais, šįmet aktualus santykių klausimas: meilės ir nelaimingos meilės, santykių ir bendravimo su aplinkiniais, santykių darbe, čia pat vienatvės ir vienišumo tema. Išvažiavus į kitą valstybę, tai gali ypač prislėgti nes, pasirinkimas su kuo bendrauti yra ribotas“, – sako „Geros būsenos“ direktorė Vilma Kuzmienė.

Pasak V. Kuzmienės, dalis emigrantų labai bijo likti vieniši. Pavyzdžiui, jei emigravo su antra puse ir santykiai pradėjo beviltiškai šlyti, bando iš paskutiniųjų juos lopyti, nors drauge gyventi blogai abiems. Socialinė izoliacija kartais jaučiama kaip beviltiškas akligatvis.

Emigrantai skundžiasi depresija, nerimu, baime, miego sutrikimais, priklausomybėmis, adaptacijos problemomis, juos kamuoja svarstymai, ar grįžti į Lietuvą, žemas pasitikėjimas savimi. Psichologė pastebi, kad pasitikėjimas savimi stipriai susijęs su blogu kalbos mokėjimu – kalbos nemokėjimas būna bene pirmas besikreipusiojo skundas.

Į mus noriai kreipiasi pagalbos ir dėl to, kad problemomis sunku dalintis su Lietuvoje likusiais tėvais ar draugais. Jie priekaištauja „Ar tau nesakėme, kad nevažiuotum“. Tai gana baisus ir stiprus priekaištas“, – pastebi V. Kuzmienė.

Pašnekovės teigimu, Lietuvoje dar gajus stereotipas, kad išvažiavimas į užsienį garantuos daug pinigų ir milijonierių vyrą. Nesėkmė kartais priimama lyg su piktdžiugišku priekaištu „Ar aš to nesakiau“. Pasak V. Kuzmienės, nuvilti artimą – tikrai sunkus jausmas, ypač jeigu tau dar primena tavo nesėkmes.

„Kartais žmogui grįžti patariame dėl sveikatos. Jis norėtų grįžti, bet pasakoja per metus labai priaugęs svorio – niekas tą laiką nematė jo nuotraukų, tad kaip dabar toks grįš. Arba, pavyzdžiui, gimsta kūdikis nuo kitos rasės tėvo. Moteriai visiškai blogai tiek materialiai, tiek moraliai, tiek psichiškai, ji gelbėjasi krizių centruose, kurie bando grąžinti į tėvynę arba integruoti priimančioje šalyje, ji norėtų, bet bijo grįžti, bijo pasmerkimo, kritikos“, – pasakojo psichologė.

Psichologinės pagalbos prireikia ir gimdyvėms. „Šįmet sulaukėme daug skundų dėl moterų pogimdyvinės būklės. Jas užklumpa pogimdyvinė depresija, atsiranda, baimė, socialinės fobijos. Galvojame, kodėl tokių nusiskundimų iš jaunų moterų daugėja. Galbūt dėl to, kad emigruoja daugiau jaunų žmonių ir jie medicininėms procedūroms nebegrįžta į Lietuvą, kaip dažniausiai darydavo anksčiau“, – svarstė „Geros būsenos“ vadovė.

Psichologė pastebi, kad padaugėjo kreipimųsi dėl nevaldomų arba sunkiai valdomų neigiamų emocijų. Dažnai pasireiškia agresija prieš mylimus žmones – vyras prieš moterį pakelia ranką ar naudoja psichologinį smurtą.

„Jeigu visada daugiausia problemų būdavo Airijoje, Anglijoje, tai šįmet labai padaugėjo kreipimųsi iš Šiaurės šalių – Norvegijos, Danijos, Švedijos“, – apie tai, kaip keičiasi emigracijos kryptys, kalbėjo V. Kuzmienė.

Išvykus į užsienį problemos nedingsta – svečioje šalyje pasireiškia tai, kas kamavo ir tėvynėje. Mažiausiai pusė patiriamų problemų būna atsivežamos.

„Jei žmogus nesąmoningai bandė pabėgti nuo savęs keisdamas geografinę laiko juostą, keisdamas išorinę aplinką bandė išspręsti vidines problemas, tai jam nepavyko. Kai žmogus tai supranta, jis grįžta, supranta bėgęs nuo savęs, o ne nuo aplinkos“, – teigia V. Kuzmienė. Psichologų tikslas – suteikti pirminę pagalbą, kad migrantas suvoktų, kas jam yra ir kaip problemą spręsti. Kiekvieno asmens atveju šis atsakymas yra individualus.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad psichologinės problemos kamuoja toli gražu ne visus emigrantus – ji kalba tik apie tuos, kurie kreipiasi į projekto specialistus ir savanorius konsultantus. Dalis lietuvių psichologinę pagalbos gauna ir užsienio šalių institucijose.

Šaltinis: delfi.lt

Parašykite komentarą